PANEVĖŽIO KRAŠTAS – Upytės seniūnija

Seniūnijos plotas – 11 530 ha, kurių 34–35 % užima miškai. Upytės seniūnijoje įsikūręs 21 kaimas (didžiausi iš jų – Ėriškiai ir Upytė).

Seniūnijos centras – Upytė. Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė paminėta 1254 m. XIV–XVI a. Upytėje stovėjo pilis, vėliau minima čia buvus dvarą, miestelį. Iki 1566 m. Upytė buvo apskrities centras. Upytės pilis buvusi sunkiai įveikiama kliūtis Livonijos ordinų būriams. Ji stovėjusi Vešetos ežero saloje. Dabar iš pilies teliko piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu.

Plačiau apie Upytės seniūniją pasakoja ilgametis Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Didžiausia Upytės seniūnijos gyvenvietė – Ėriškiai. Rašytiniuose šaltiniuose jos vardas minimas nuo 1554 metų. Nuo 1955 m. Ėriškių kolūkiui sėkmingai vadovavo Alfonsas Giedraitis, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, Gedimino 4-ojo laipsnio ordininkas, Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas, Panevėžio rajono Garbės pilietis. Ėriškiai – gražiai tvarkoma žemdirbių gyvenvietė. Iš Ėriškių kaimo kilęs kalbininkas akademikas profesorius Juozas Balčikonis, kalbininkas Antanas Lyberis.

Legenda apie Čičinską

Pasak legendos, nedoras ponas Čičinskas visaip kankindavęs žmones. Šią legendą baladėje „Čičinskas“ mini poetas Maironis.

Turbūt ne vienam teko skaityti ar girdėti apie žymųjį Čičinsko dvarą. Panevėžio rajone tėra vos keli piliakalniai, tarp jų Čičinsko kalnas. Legendos mini, kad Čičinsko dvaras, Dievo valia prasmego į žemę. Piliavietės aikštelėje yra didelis, apie šešių metrų gylio įdubimas. Padavimas sako, kad būtent čia prasmego nedorėlio Sinickio Čičinsko dvaras.

Legendos byloja, kad Čičinskas buvo baisu nedorėlis, velniui užrašęs savo sielą ir šventojo Jono naktį nuskandinęs mylimą merginą.

Šunis jis labiau mylėjo nei žmones. Kai tik jo mylima kalė atsivesdavo šuniukus, jis siųsdavo tarp žmonių ieškoti žindyvės ir versdavo žindyti jo šuniukus. Čičinskas manė, kad moters pienu žindomi šunyčiai auga protingesni. Kai nerasdavo žindyvės, liepdavo nėščioms vidurius spausti, kad greičiau gimdytų.

Jis nepaisęs advento ir kūčių vakarą iškėlęs plikbajoriams puotą. Kalėdų rytą, kad tarp medžių matytųsi kelias, liepęs padegti miestelį ir su svita važiavo į bažnyčią. Klebonas pastojęs jam taką, tada Čičinskas nušovė kleboną ir su draugais pasuko vėl į dvarą. Ant tilto, ties ta vieta, kur mergina buvo įmesta į vandenį, pasibaidę žirgai. Čičinskas pamatė, kaip grimzta jo rūmai, tuomet trenkė perkūnas ir jį užmušė. Iš viso Čičinsko dvaro likusi tik bala, kurioje kyšanti sala.

Upytės bažnyčioje ilgą laiką buvusi kažkokio bajoro mumija. Ją vadinvado Čičinsko, atseit net žemė nedorėlio nepriima.

Upytės žemės nuo 1254 metų minimos istoriniuose šaltiniuose. Manoma, kad čia buvęs šios žemės centras. Kalavijuočių kronikos aprašo ne vieną XIV amžiuje surengtą žygį į Upytę. Vėliau nekusi gynybinės reikšmės pilis buvo apleista. Kurį laiką čia buvo bajorų kalėjimas.

XIX a. antrojoje pusėje Upytėje pastatyta medinė bažnyčia, išlikusi iki šių dienų. Vietinės reikšmės architektūros paminklas yra vakarinėje kelio Berniūnai–Upytė pusėje, 100 m į pietvakarius nuo buvusio Memenčių dvaro stovinti Memenčių koplytėlė. Manoma, kad baudžiavos panaikinimo proga 1861 m. iš plytų ir lauko akmenų ją pastatė Memenčių dvaro valdytojas Simonas Tauginis. Tai vėlyvojo klasicizmo tinkamų proporcijų memorialinis statinys.

Tradicinis amatų centras

Naujai atidarytame Tradicinių amatų centre Upytės kaime nuolat vyksta įvairūs renginiai, parodos, gausiai lankomos edukacinės programos. Tradicinių amatų centras Upytės kaime, Panevėžio rajone įsikūrė 2014 m. buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Upytė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Upytės piliavietė – tai vieta, kuri mena riterių žygius, narsius ir drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Istorikų teigimu ši vieta buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras. Šiandien Upytė – gyvenvietė Panevėžio rajone, Upytės seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Kaimas išsidėstęs prie kelio Panevėžys-Krekenava, kairiajame Vešetos upės krante. Upytėje veikia Antano Belazaro pagrindinė mokykla, kuri turi muziejų ir lėlių teatrą. Gyvenvietėje stovi medinė Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčia, pastatyta 1878 m. Upytės kaimas yra labai patrauklus etnografiniu ir istoriniu požiūriu. Panevėžio rajoną ir Upytę garsina tradiciniai amatai, ypač linininkystė.

Plačiau apie Tradicinių amatų centrą pasakoja Vadovė Aušra Sidorovienė.

Malūnas

Stultiškių vėjo malūnas stovi nuo 1880 metų. Įdomu tai, kad malūnas tuomet buvo pastatytas aplink galingą pušį, kuri vėliau buvo nupjauta ir prie kamieno pritvirtintos girnos. Tai keturių aukštų, išvaizdus malūnas, su pasukama prieš vėją kepure.

Tiesa, savo tikrąją paskirtį malūnas jau seniai prarado ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kažkurį laiką netgi buvo apleistas. Išvaizdus, keturių aukštų, su pasukama prieš vėją kepure, malūnas rekonstruotas 1994 m. ir yra atviras lankytojams. Trijuose aukštuose veikia linų ir buities muziejus. Muziejaus rinkinį sudaro senoviniai etnografiniai bei tautodailės eksponatai. Pirmame aukšte eksponuojami senoviniai lino apdirbimo įrankiai: mintuvai, bruktuvės, šukos linams šukuoti ir t.t. Taip pat vedamas edukacinis XIX a. pab. lino apdirbimo užsiėmimas, kurio metu supažindinama su senoviniu lino apdirbimu: galimybė lino pluoštą paminti, brukti, bei pašukuoti. Antrame aukšte veikia iššukuotų linų sruogų paroda, taip pat eksponuojami išaustų lininių audeklų bei rankšluosčių pavyzdžiai, audimo staklės. Trečiame aukšte dėmesys skiriamas seniesiems liaudies buities įrankiams bei reikmenims, kurie buvo naudojami XIX a. Lietuvoje.

Plačiau pasakoja linų muziejaus vadovė Dalia Mikalauskienė.

Panevėžio rajono Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje (el. p. veseta@delfi.lt) didelis dėmesys skiriamas mokyklos kultūros kaitai. Svarbiausios kryptys – meninis, estetinis, sportinis auklėjimas. Mokykla – viena iš poezijos šventės „Lino žiedas“ organizatorių. Čia aktyvi kraštotyros veikla. Įrengtas muziejus. Mokykla kartu su bendruomenėmis yra vienos iš aktyviausių vykstančių švenčių, renginių organizatorių.

Plačiau apie bendruomenės kultūrinį gyvenimą pasakoja  Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro direktorė  Justė Gusevaitė-Grižė.

Upytės seniūnijoje Veikia Rojūnų aerodromas, kuriame vyksta treniruotės, varžybos, aviacijos šventės.

Čia plėtojamas žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė). Veikia 3 žemės ūkio bendrovės:  Ėriškių ŽŪB, UAB Upytės eksperimentinis ūkis ir ŽŪB „Vaišvilčiai“.  Seniūnijoje įsikūrusios ir kelios bendrovės bei individualios įmonės. Didžiausia įmonė yra UAB „Palink“, sėkmingai dirba MB „Grundalas“. Joje pagaminti žuvies produktai turi paklausą visoje Lietuvoje. Triušininkystės verslą sėkmingai plėtoja ūkininkas Eduardas Kubilius, UAB „Kajonas“ produkcija – gaminiai iš plastiko, UAB „Alvigra“ gamina granules.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: