Panevėžio kolegijos nuotr.

Panevėžio, Šiaulių ir Utenos kolegijos susijungti nenori: G. Jakštas baiminasi, kad viena iš jų gali išnykti

Įsibėgėjant kolegijų pertvarkai darosi vis aiškiau, kad Utenos, Šiaulių ir Panevėžio aukštosios mokyklos sieks išlikti savarankiškos. Nors norėta šias kolegijas sujungti į vieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako nematantis tikslo jas spausti. Visgi ministras baiminasi, kad viena iš šių kolegijų gali išnykti.

„Panevėžio kolegija, vietos savivalda ir vietos darbdaviai yra linkę prisiimti atsakomybę už studijų kokybę ir kad kolegijai vienai, be prisijungimų, pavyks pasiekti visus suplanuotus kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Tad tikslo spausti nematome“, – Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo G. Jakštas.

Anot ministro, Panevėžio kolegijai nesutinkant jungtis į vieną aukštąją mokyklą, Šiaulių ir Utenos kolegijos nemato poreikio vienytis dviese.

„Šiaulių kolegija yra labiau linkusi galvoti apie tai, kad reikėtų jungtis, bet ne su Utenos kolegija, kai tarpe nebūtų Panevėžio kolegijos. Didžiausia sinergija matoma tarp Šiaulių ir Panevėžio kolegijų“, – Eltai komentavo G. Jakštas.

Jis baiminasi, kad išlikusi savarankiška, Panevėžio kolegija nepasieks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iškeltų kiekybinių ir kokybinių tikslų.

„Mano supratimu, labai didelė tikimybė, kad apskritai tada išnyks šita kolegija, kaip nutiko su Žemaitijos kolegija. Tai aš nenorėčiau, kad taip įvyktų, bet pasakėme, kad tada patys prisiimate atsakomybę“, – sakė švietimo ministras.

Visgi jei pasikeistų Utenos, Šiaulių ir Panevėžio kolegijų planai, ministerija būtų pasirengusi padėti susijungti, sako G. Jakštas.

„Jeigu pasikeistų vietos savivaldos, kolegijos ar darbdavių pozicija, esame atviri ir padėtume organizuoti jungimo procesą. Bet dabar matome, kad kolegijos yra pasiruošusios savarankiškai pasiekti iškeltus tikslus“, – pridūrė ministras.

Utenos ir Šiaulių kolegijos sieks išlikti savarankiškos

Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė Lina Tamutienė sutinka, kad Vyriausybės keliami valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo tikslai būtų lengviau pasiekiami apjungiant Šiaulių ir Panevėžio pajėgas. Visgi, pažymi ji, dėl Panevėžio kolegijos kategoriškos nuomonės susijungimo klausimas atidedamas ateičiai.

„Tačiau kolegų Panevėžyje kategoriška pozicija šią perspektyvą atideda ateičiai. Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentarų žiniasklaidai sprendžiame, kad tokios jungtinės regioninės kolegijos alternatyva nebus plėtojama. Lieka atviri klausimai dėl regionų plėtros politikos, realių jos įgyvendinimo įrankių, aukštojo mokslo stiprinimo ir prieinamumo regionuose priemonių“, – Eltai perduotame komentare sako L. Tamutienė.

Nepaisant to, sako direktorė, Šiaulių valstybinė kolegija gali stiprėti savarankiškai kaip regiono traukos centras. Aukštoji mokykla planuoja plėtoti ryšius su kitomis švietimo įstaigomis bei verslo partneriais.

„Šiaulių valstybinė kolegija stiprina ne tik regioninę poziciją, bet ir turi siekį išlaikyti studijų daugiakryptiškumą – rengia įvairių sričių specialistus pagal regiono darbo rinkos poreikius, vykdo taikomuosius projektus pagal įmonių ar įstaigų poreikius“, – kalba L. Tamutienė.

„Studijų prieinamumui regione užtikrinti svarbios ne tik studentų skaičiaus kaitos tendencijos regiono mokyklose, bet ir besikeičiantis studijuojančiųjų profilis regioninėje kolegijoje – pakankamo studentų skaičiaus užtikrinimą kolegija sieja ne tik su abiturientų skaičiaus tendencijomis regione, bet ir turinčių profesinę kvalifikaciją ar kitų studijų patirtį galimybėmis, mokymosi visą gyvenimą poreikiais“, – aiškina ji.

Savo ruožtu Utenos kolegija nori išlikti savarankiška aukštąja mokykla. Jos atstovai pažymi, kad siūlomame susijungime su Panevėžio ir Šiaulių kolegijomis įžvelgia rizikų.

„Išanalizavus galimas alternatyvas matyti, kad susijungimas su kita aukštąja mokykla kai kuriais atvejais būtų formalus, be to, sujungus kelias skirtinguose regionuose veikiančias kolegijas, vienoje iš jų galimai tektų atsisakyti tam tikrų studijų krypčių. Tai sumažintų aukštojo mokslo prieinamumą, kurį kaip tik šia pertvarka siekiama sustiprinti“, – Eltai perduotame komentare teigia Utenos kolegijos atstovai, pridurdami, kad susijungimui nepritaria ir vietos bendruomenė.

„Siūlymas jungtis buvo aptartas su kolegijos bendruomene, regiono savivaldos, asocijuotų verslo struktūrų atstovais. Tokiam reorganizavimo būdui nepritarimą išreiškė Utenos kolegijos taryba, Akademinė taryba, Utenos regiono plėtros tarybos kolegija bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialas“, – sako kolegijos atstovai.

Utenos kolegijos atstovai įsitikinę, kad aukštoji mokykla turi potencialo išlikti savarankiška. Kokybinių ir kiekybinių pertvarkos reikalavimų įgyvendinimui kolegija yra parengusi planą.

ELTA primena, kad Vyriausybė liepos mėnesį pritarė ŠMSM parengtam kolegijų tinklo stiprinimo planui.

Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu ir tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.

Įgyvendinus valstybinių kolegijų tinklo pertvarką, bet kurioje valstybinėje kolegijoje 2029 m. turėtų studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Taip pat numatyta, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, kolegijose būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Irtautė Gutauskaitė (ELTA)

 

 

 

 

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: