Paskolas pasiėmę 37 proc. šalies gyventojų, dauguma laikosi pradinės sutarties – apklausa

Beveik du iš penkių šalies gyventojų yra pasiėmę paskolą, o dauguma jų yra linkę laikytis sudarytos kreditavimo sutarties ir neplanuoja nieko keisti. „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai atskleidė, kad vienokią ar kitokią paskolą turi 37 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu du iš trijų, arba 66 proc. tikina nesvarstę ir nesvarstantys jos refinansavimo galimybės. 

Minčių perfinansuoti paskolas turėjo ar turi dabar 34 proc. respondentų. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Juliaus Ivaškos teigimu, toks klientų pasyvumas gali būti nulemtas šalyje dominuojančios paskolų rūšies.

„Apytiksliai 70 proc. Lietuvos fizinių asmenų įsipareigojimų sudaro būsto paskolos. Išskirtinės savo dydžiu ir trukme jos dažnai tampa kompleksinio paslaugų krepšelio ašimi. Kartą pasirinktos finansinės struktūros griauti nenorima ar tiesiog nežinoma, kad perfinansuoti paskolą palankesnėmis sąlygomis yra įprasta asmeninių finansų valdymo praktika“, – sako J. Ivaška.

Lietuvos banko duomenimis, šalies namų ūkių įsipareigojimai siekia 14,45 mlrd. eurų, iš jų 10,2 mlrd. eurų, arba apie 70 proc., sudaro būsto paskolos. Tai, kad nuosavas būstas šalies gyventojams yra prioritetas, patvirtina ir Eurostato statistika, kuri rodo, jog 2020-aisiais 88,6 proc. Lietuvos gyventojų gyveno nuosavame būste. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkė tik Rumunija (96,1 proc.), Slovakija (92,3 proc.), Kroatija ir Vengrija (po 91,3 proc.).

Kita vertus, paskolų sąlygas gali paskatinti peržiūrėti bendra ekonominė situacija, nes auganti infliacija didina namų ūkių išlaidas. Neatmetama, kad jei kils bazinės palūkanos bei brangs būsto paskolos, tai galėtų išjudinti ir finansų institucijų klientus peržiūrėti savo įsipareigojimus bei apsvarstyti galimas alternatyvas rinkoje.

„Būsto paskola nėra „nuosprendis“. Jei tokią paskolą vartotojas pasiėmė ir gautos sąlygos nebuvo pačios geriausios, bet tuo metu labai reikėjo būtent šio būsto, tai nereiškia, kad pasikeitus situacijai nereiktų pagalvoti apie refinansavimą. Gal pasikeitė pajamos – jų dydis, valiuta, pobūdis, gal nekilnojamojo turto vertė pakilo, o gal niekas nepasikeitė, bet rinkoje galima tiesiog pigiau ar su geresnėmis kitomis sąlygomis pasiskolinti – pakeisti terminą, gauti paskolos atidėjimą, panaikinti kitas specialias sąlygas, kurias dabartinis kreditorius nustatė“, – teigia J. Ivaška.

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, vyriausi tyrimo dalyviai, vidutinių pajamų atstovai, taip pat kaimiškų vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad neturi ir nėra turėję paskolos. Tuo tarpu dairytis refinansavimo galimybių tarp pasiskolinusiųjų jau dabar labiausiai linkę aukščiausio išsilavinimo ir versliausi žmonės – užimantys vadovų pareigas, smulkieji verslininkai.

„Visgi tenka pripažinti, kad daugybė ekonomiškai aktyvių visuomenės narių, kurie yra finansų institucijų klientai, yra tiesiog pasirinkę laukti. Tikiuosi, kad laikui bėgant vis daugiau finansinių institucijų klientų susimąstys apie galimas alternatyvas ir galimybę jas išnaudoti“, – prognozuoja J. Ivaška.

„Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavo 1008 žmonės, kurių amžius 18-75 metai. Apklausa atlikta balandžio 20-28 dienomis.