Autorių nuotr.

Pavasario dilema: kaip atlaisvinti spintą ir vėl jos neprigrūsti?

Drabužiais perpildyta spinta – dažnų namų problema, o pavasaris daugumai yra puikus metas spintos pertvarkai. Būtent pavasario mėnesiais aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ surenka apie 350 tonų tekstilės iš tam skirtų konteinerių, o tai beveik 2 kartus daugiau nei kitais metų laikais. Kaip tinkamai atrinkti tekstilę į rūšiavimo konteinerius pasakoja Konstantinas Gurinas, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius, o kaip atlaisvintą spintą ilgiau išlaikyti tvarkingą, pataria tvaria mada besidomintis modelis, „Facebook“ grupės „Zero Waste mainai“ įkūrėja Aušra Pekarskaitė.

Nekaupkite netinkamų drabužių

Pradėjus tvarkyti spintą galima pasijusti tarsi lobių ekspedicijoje: ar aš turėjau šią suknelę? Iš kur spintoje atsirado tokios kelnės? O, prosenelės vaikystės paltukas! K. Gurinas sako, kad didžioji dalis tekstilės konteineriuose atsidūrusių drabužių tokio likimo sulaukia, nes nebeatitiko stiliaus arba tapo netinkamo dydžio.

„Drabužiai arba kiti tekstilės gaminiai tampa nebereikalingi dėl įvairių priežasčių – vaikai drabužius išauga, dalis drabužių nebepatinka arba yra spontaniško apsipirkimo rezultatas. Žinoma, kai kurie drabužiai prarado savo prekinę išvaizdą, yra apsiburbuliavę, nublukę. Dalį jų verta atnaujinti ir vėl dėvėti, tačiau pati blogiausia išeitis – kaupti, nes galbūt dar prireiks. Nereikalingus drabužius reikėtų atnešti į tekstilei skirtus konteinerius, kad jie būtų paruošti pakartotiniam panaudojimui. Visa surinkta tekstilė dar kartą pasitarnauja žmogui – 80 proc. panaudojama pakartotinai, 20 proc. perdirbama į industrines šluostes arba skiriama energijai gauti, todėl bereikalingai kaupti namuose neverta“, – teigia K. Gurinas.

A.Pekarskaitė teigia, kad yra keli gamtai draugiški būdai „neužmarinuoti“ drabužių spintoje: „Žmonių kūno formos kinta, tačiau svarbu nepirkti ir nekaupti drabužių su mintimi „gal kada nors sulieknėsiu“. Man taip pat yra buvę, kad pasikeitus sezonui spintoje randu nebetinkamų drabužių, tačiau nesu išmetusi geros kokybės rūbo, jei jis yra įplyšęs – sutvarkau ir paruošiu kito žmogaus naudojimui, parduodu arba išmainau savo sukurtoje grupėje socialiniame tinkle.“

Pirkite atsakingai arba grąžinkite

Parduotuvėje neplanuotai įsigyti drabužį, o vėliau nė karto jo neapsivilkti – nereta problema, dažną suvilioja akcijos ir ryškiaspalvės reklamos. A. Pekarskaitė pataria išsiugdyti paprastą įprotį – visada pasiimti čekį ir neskubėti nuplėšti etikečių. Praėjus kiek laiko ir įsitikinus, kad drabužis tebuvo spontaniškas pirkinys arba netyčia įsigijote netinkamo dydžio rūbą, jį bus galima tiesiog grąžinti. Prieš įsigyjant drabužį iš parduotuvės A. Pekarskaitė siūlo apsvarstyti, galbūt kažką tinkamo galima rasti ir dėvėtų drabužių platformose, o gal galima išsimainyti su žmogumi, kuriam nebereikia.

„Mada ir modelio darbu susidomėjau dar paauglystėje, labai mėgstu drabužius ir aksesuarus, mėgstu ir atnaujinti garderobą, tačiau man be galo svarbu tvarumas, todėl visuomet galvoju apie tonas išmetamų drabužių ir stengiuosi pirkti atsakingai. Su šeima nemažai keliaujame, todėl prieš perkant  turiu apmąstyti, ar rūbo man tikrai reikės, ar jis tik užims vietą. Stengiuosi rinktis drabužius, kuriuos galėsiu priderinti prie jau turimų“, – dalijasi A. Pekarskaitė.

Net ir įsigijus patinkantį rūbą, galima nerasti, prie ko priderinti, todėl drabužius A. Pekarskaitė siūlo rinktis apgalvotai: „Esminė taisyklė – žmogus su tuo drabužiu turi jaustis gerai. Mano spintoje privalomi drabužiai yra tie, kuriuos tikrai žinau, kad galėsiu lengvai priderinti prie bet ko – juodas klasikinis švarkas, marškinėliai be rankovių – juodos ir baltos spalvos, juodos tamprės, balti paprasti maškinukai ir džinsai. Reikėtų rinktis medvilninius drabužius, vengti sintetikos, nes ji greičiau susiburbuliuoja, prisigeria kvapų, išskiria kenksmingų medžiagų.“

Nebereikalingą tekstilę rūšiuokite

Jei mainyti ar pardavinėti nebereikalingų drabužių laiko ir noro nėra, reikėtų pasirūpinti tinkamu tekstilės rūšiavimu. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje tekstilės atliekos sudaro 8 proc. visų komunalinių atliekų, vienam namų ūkiui tenka apie 10 kg išmetamos tekstilės, tačiau tvarkingai surūšiuojama tik apie 1,5 kg tekstilės.

„Dar dėvėti tinkamus, švarius, tačiau nereikalingus drabužius reikėtų sudėti į atskirą maišelį, sandariai užrišti ir atnešti į tekstilės konteinerį – įprastai jie kiekviename mieste yra patogiose, dažnai žmonių lankomose vietose, pavyzdžiui, prie parduotuvių. Iš tekstilės konteinerių surinkti drabužiai vežami į Vilniuje esantį tekstilės rūšiavimo centrą, ten suskirstomi į 100 skirtingų kategorijų ir paruošiami antriniam panaudojimui besivystančių šalių rinkose. Taigi, tekstilės konteineris reiškia gaminio gyvenimo laiko pratęsimą“, – paaiškina K. Gurinas.

Į tekstilės konteinerius galima atnešti ne tik drabužius, tačiau ir batus porose, rankšluosčius, užuolaidas, patalynės komplektus, diržus, rankines. Lietuvoje per metus iš Ecoservice specialių konteinerių surenkama net 3000 tonų tekstilės gaminių. „Patarimas rūšiuojant tekstilę paprastas – specialiame konteineryje turėtų atsidurti tokie drabužiai, kuriuos dar pats dėvėtumėte, švarūs, nesuplyšę, nes jie skirti pakartotiniam panaudojimui. Suplyšusi, sutepta tekstilė turėtų būti vežama į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – nurodo K. Gurinas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: