Po išvykos svetur – nemalonios „lauktuvės“: vaistininkė patarė, kaip apsisaugoti nuo kelionėse tykančių pavojų

Nors kelionės atveria duris naujiems potyriams, jos taip pat susijusios ir su nenumatytomis rizikomis. Vabzdžių įkandimai, alerginės reakcijos po maudynių baseinuose ar naujų maisto produktų – tai tik keletas iš problemų, su kuriomis gali susidurti keliautojai, atostogaujantys užsienyje, teigia vaistininkai. Net ir keliaujant į, rodos, pažįstamas Europos šalis, tokios „lauktuvės“ gali greitai apkartinti atostogų įspūdžius. 

Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, siekiant išvengti nemalonumų kelionėse, verta iš anksto pasiruošti. Į kelionių vaistinėlę pravartu įtraukti antihistamininius vaistus, tepalus su difenhidraminu, kuris padeda slopinti niežulį bei odos dezinfekcines priemones. Tokios priemonės gali būti ypač naudingos, jei atostogų metu svetur netikėtai susiduriama su alerginėmis reakcijomis ar parazitiniais vabzdžiais.

Kaip atpažinti įkandimus? 

„Kraujasiurbiai vabzdžiai plinta per nešvarią patalynę, baldus (dažniausiai lovas), čiužinius, kilimus ir nešvarius rankšluosčius. Po blakių įkandimo atsiranda raudoni su tamsiu centru guzeliai, primenantys nedidelę iškilusią raudoną žaizdą ir uodo įkandimą. Bėrimai gali susidaryti grupėmis bei linijomis viršutinėje kūno dalyje: ant veido, kaklo, rankų ar nugaros“, – atkreipia dėmesį K. Šnirpūnienė.

Viešnagių viešbučiuose metu kitas dažnai sutinkamas kraujasiurbis vabzdys – blusa. Skirtingai nei patalinės blakės, blusos paprastai kanda kelis kartus į tą pačią vietą, todėl įkandimai primena mažus raudonus spuogelius. Dar vienas skirtumas nuo patalinių blakių – blusos dažniau sukanda apatinę žmogaus kūno dalį (kojų ir kulkšnių srityse, juosmenyje, kirkšnyse ar kelių raukšlėse).

Ant kūno pastebimos raudonos dėmės, anot vaistininkės, dažniausiai yra pirmas požymis, rodantis drabužinių utėlių įkandimus. Šios rūšies utėlės gyvena drabužiuose ir patalynėje, ir ant odos lipa tik maitintis.

„Keliaujantys į besivystančias pasaulio šalis turėtų žinoti, kad jose yra didesnė tikimybė užsikrėsti utėlėmis, kurios perneša karštligę. Pagrindiniai šios ligos simptomai – bėrimas ir aukšta temperatūra. Įkandimai taip pat gali sukelti stiprią alerginę reakciją, todėl, jei pasireiškia stiprus tinimas, dusulys, viduriavimas ar kraujospūdžio kritimas, būtina nedelsiant gerti priešalerginius vaistus ir kreiptis į gydytoją“, – teigia K. Šnirpūnienė.

Svarbiausia prevencija 

Atvykus į naują gyvenamąją vietą, patariama atidžiai patikrinti patalynę, baldus, kilimus ir net rankšluosčius, ieškant galimų parazitų buvimo ženklų. Be to, pasak specialistės, svarbu patikrinti, ar kartu su savimi į patalpą neatsinešėte drabužinių utėlių. Apsaugai nuo kenkėjų K. Šnirpūnienė pataria drabužius ir patalynę skalbti aukštesnėje temperatūroje, bei išlyginti iš  abiejų pusių.

Vis dėlto, jei įkandimų išvengti nepavyko, niežėjimą galima malšinti šaltais kompresais ar specialiais tepalais su difenhidraminu. Pasak vaistininkės, ėmusis šių priemonių, bėrimas po paros turėtų sumažėti ir galiausiai išnykti.

„Didžiausias komplikacijų pavojus kiltų tuomet, jei į nukasytas vietas patektų bakterijos, kurios sukeltų odos infekciją. Jei oda bėrimo vietoje parausta, pradeda šlapiuoti ar pūliuoti, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad paskirtų tepalą su antibiotikais“, – nurodo vaistininkė.

Kelionėse – ne tik parazitai

Kitas dažnas nusiskundimas, kurį keliautojai parsiveža iš atostogų – alerginės odos reakcijos, pasireiškiančios po maudynių baseinuose ar kituose vandens telkiniuose. Dažniausia tokių reakcijų priežastis – cheminiai preparatai, naudojami baseino vandeniui dezinfekuoti.

Kartu K. Šnirpūnienė pastebi, kad maisto produktų ar egzotinių augalų sukeltos alergijos taip pat labai dažnos. Tačiau alerginis bėrimas, skirtingai nuo parazitų įkandimų, primena dilgėlės sukeltą odos paraudimą.

„Paspaudus raudoną dilgėlinės paburkimą per jo centrą, šis pabąla. Gali pasireikšti ir kiti alergijos simptomai, kaip akių niežėjimas, vandeninga sloga, čiaudulys. Paprastai alergija pasireiškia praėjus 2 valandoms nuo kontakto su alergenu. Jei nėra alergizuojančių šaltinių, po paros ji dažniausiai praeina. Esant stipriai alergijai, ji gali užsitęsti ir iki 4-6 savaičių. Priešalerginiai vaistai gali pagreitinti gijimą ir pagerinti savijautą“, – pažymi K. Šnirpūnienė.

Ragina nepamiršti higienos

Vaistininkė priduria, kad be parazitinių vabzdžių įkandimų ar alerginės reakcijos, keliautojų gali tykoti kitas pavojus – infekcines ligas sukeliančios bakterijos. Viena iš jų – stafilokokas, neretai sukeliantis įvairias odos infekcijas. Jis dažniausiai pasireiškia odos bėrimu pūlinukais, bet gali iškilti ir skausmingos votys.

„Pirma pagalba yra nespiritinės dezinfekcinės priemonės. Negalima klijuoti pleistrų, dėti šildančių kompresų, nes taip bus sudarytos palankios sąlygos bakterijai daugintis. Dezinfekavus, pūlinukai paliekami atviri. Jei savijauta prastėja – kyla temperatūra, stiprėja skausmas – verta apsilankyti pas gydytoją, nes gali prireikti antibiotikų“, – teigia specialistė.

Vaistininkė pataria visiems keliautojams, prieš vykstant į užsienį, pasirūpinti rankų ir kūno higiena. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į švarą tiems, kurių oda yra pažeista, kurie daug prakaituoja ar serga atopiniu dermatitu.