Pokovidinis sindromas žmonių nesirenka – suserga fiziškai aktyvūs ir neturintys gretutinių ligų

Dažnai pasveikę nuo COVID-19 susiduria su pokovidiniu sindromu – praėjus 28 dienoms nuo infekcijos pradžios vis dar išliekančiais ar atsirandančiais naujais simptomais, nesusijusiais su kita liga. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro vidaus ligų gydytoja Ausma Norkutė sako, kad nepriklausomai nuo ligos formos, pasireiškiančių COVID-19 liekamųjų reiškinių spektras platus, o trukmė – įvairi.

„5–20 proc. persirgusių COVID-19 liekamuosius reiškinius jaučia ilgiau nei 4 savaites, tačiau 65 proc. atvejų jie trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Persirgus sunkia forma, šis sindromas pasireiškia dažniau, tačiau tai nėra taisyklė, nes jis nustatomas ir lengva ar net besimptome infekcija sirgusiems pacientams. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. pokovidiniu sindromu sergančių žmonių yra 30–59 metų amžiaus moterys, kurios iki užsikrėtimo COVID-19 buvo fiziškai aktyvios ir neturėjo jokių gretutinių ligų“, – pasakoja vidaus ligų gydytoja A. Norkutė.

Kokie simptomai vargina persirgusius?

Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojos, dauguma persirgusių COVD-19 skundžiasi suprastėjusia gyvenimo kokybe dėl jaučiamo bendro nuovargio, įvairaus pobūdžio raumenų ir galvos skausmų, kosulio, dusulio, nerimo ir t. t.

„Pokovidinis sindromas pasireiškia ir vadinamuoju „brain fog“ (liet. „smegenų rūku“), dėl kurio persirgusiems sunku išlaikyti dėmesio koncentraciją, atlikti kelias užduotis vienu metu, vargina išsiblaškymas ir suprastėjusios atminties problemos“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, vidaus ligų gydytoja.

Yra būdų, kaip galima sau padėti

A.Norkutės teigimu, kamuojamiems liekamųjų COVID-19 reiškinių, greičiau atsistatyti padės vitaminais ir mikroelementais praturtinta sveika mityba bei fizinis aktyvumas, kurį reikėtų didinti palaipsniui, pradedant nuo lengvų apkrovų, pavyzdžiui, vaikščiojimo. Atgauti jėgas taip pat padės subalansuotas miego režimas, kvėpavimo funkciją gerinantys pratimai ir laikas gryname ore.

„Atsigavimo po COVID-19 procesą paspartinti gali vitaminai B, C ir D bei mikroelementai, pavyzdžiui, cinkas. Jis, mokslinių tyrimų duomenimis, padeda žymiai greičiau atsistatyti prarastiems uoslės pojūčiams“, – pasakoja vidaus ligų gydytoja.

Liekamieji reiškiniai po persirgimo COVID-19 dažnai turi įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, todėl labai svarbu ją stiprinti skiriant laiko mėgstamai veiklai ir socialiniams ryšiams palaikyti.

Vengiant gydytis gresia rimtos pasekmės

Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centre dirbančios A. Norkutės, į gydytoją reikėtų kreiptis tada, kai nemalonūs simptomai užsitęsia, intensyvėja ar trukdo gyvenimo kokybei.

„Pokovidinio sindromo simptomų ignoruoti negalima, nes pasitaiko atvejų, kai lengva ligos forma persirgusiam pacientui išsivysto rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies raumens, periferinių nervų pažeidimai, plaučių fibrozė ir pan. Šių ir kitų galimų komplikacijų išvengti padeda tik laiku suteikta profesionali pagalba“, – aiškina vidaus ligų gydytoja.

Kartais persirgus COVID-19 paūmėja turimos lėtinės ligos, tada taip pat reikalinga gydytojo konsultacija, kurios metu būtų įvertinti pasireiškę simptomai, atlikta apžiūra, skirti reikiami tyrimai, o jeigu reikia – ir tinkamas gydymas.

Sveikatos patikrinimo programos persirgusiems

Vidaus ligų gydytoja akcentuoja, kad pasveikus nuo COVID-19 ligos rekomenduojama profilaktiškai įvertinti bendrą sveikatos būklę. Tai padaryti galima pasinaudojus sveikatos patikrinimo programomis, kurios yra orientuotos į dažniausius persirgusiems pasireiškiančius negalavimus ir kartais nejuntamus organizmo pokyčius, kuriuos „palieka“ koronavirusas. Tai itin svarbu, nes COVID-19 gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir kitus organus, tarp jų – širdį, inkstus, kepenis.

„Ištyrimo programa „Mini“ patariama pasinaudoti visiems persirgusiems COVID-19, net jeigu šiuo metu neturi jokių nusiskundimų sveikata. „Midi“ programa rekomenduojama tiems, kurie jaučia įvairius pokovidinio sindromo simptomus, o pati išsamiausia – „Maxi“ – programa padeda ne tik įvertinti bendrą sveikatos būklę, bet ištirti ir dėl dažniausių komplikacijų“, – teigia A. Norkutė.

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytoja priduria, kad nepriklausomai nuo to, kurią programą pasirinks pacientas, bus atlikti bendrieji kraujo tyrimai, padėsiantys nustatyti vidaus organų būklę ir funkciją. Be to, bus ištirtas COVID-19 antikūnų kiekis, kuris leis įvertinti susiformavusį specifinį imunitetą bei jo apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo. Po atlikto sveikatos patikrinimo vidaus ligų gydytojas konsultacijos metu aptars tyrimų rezultatus ir tolimesnius veiksmus, jeigu tokie reikalingi.

Kardiolitos klinikoms“ priklauso 4 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriose dirba apie 400 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2021 m. lapkritį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.