Povilas Urbšys. Žmonės atsirinks, kas yra kas

Praėjo metai po savivaldos rinkimų, kai buvo inauguruotas pirmasis tiesioginis Panevėžio miesto meras ir prisiekė miesto tarybos nariai. Kaip Jūs vertinate pirmuosius savivaldos darbo metus?

Jei pasakyčiau, kad gerai, nebūčiau su Jumis atviras. Matau tas pačias problemas kaip ir daugelis panevėžiečių ir norėtųsi, kad permainos vyktų greičiau ir būtų labiau matomos. Bet mums nereikėtų pamiršti, kad iš 31 miesto savivaldybės tarybos nario iš sąrašo KARTU yra išrinkti tik 8. Taip, vienas jų yra tiesiogiai išrinktas meras, bet kartu – tik 8 tarybos nariai. Jeigu šis skaičius būtų dvigubai didesnis, pavyzdžiui, kaip Kaune arba Alytuje, sumanytus darbus būtų galima vykdyti daug greičiau ir miesto gyventojai greičiau pajustų permainas.

Pirmiausia mums reikėjo taisyti ankstesnių valdžių klaidas, nes kai kurie projektai, pavyzdžiui, Dailės galerija, buvo sužlugdyti. Naujai išrinktai miesto valdžiai reikėjo per tris mėnesius pastatyti europinius reikalavimus atitinkantį šį keramikos paviljoną. Svarbu ir tai, kad savivaldybės biudžetas buvo suformuotas ankstesnės valdžios, o pradėtus darbus reikėjo taip pat pabaigti – tokių projektų yra 36. Jiems įgyvendinti panaudota per 10 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Per metus atnaujinta 12 daugiabučių įvažų, išasfaltuotos 7 gatvės, pagerinta 9 gatvių danga, tačiau gatvių ir įvažų problema lieka labai aktuali, nes dešimtmečius nespręstų problemų per trumpą laiką išspręsti neįmanoma. Džiugu, kad dabartinė savivaldybės administracija nori jas išjudinti iš sąstingio. Pavyzdžiui, šiuo metu Pilėnų mikrorajonas tarsi atskirtas nuo miesto centro, tad administracija, atsižvelgdama į žmonių poreikius, ieško problemos sprendimo būdų, kaip nukreipti miesto autobusus, kad gyventojams būtų patogu.

Nereikia pamiršti, kad pagrindinės permainos mieste turi įvykti iki 2020 metų – iki to laiko ruošiamasi įgyvendinti net 86 projektus. Vien „Urban“ projektams skirta 19 mln. Europos Sąjungos lėšų. „Urban“ skirta būtent viešųjų erdvių sutvarkymui mieste, tai yra bus sutvarkyta Laisvės aikštė, parkai, autobusų stoties teritorija ir kt. Tikiuosi, kad žmonės, po kiek laiko pamatę permainas mūsų mieste, įsitikins, kad jų pasirinkimas buvo teisingas.

Vis dėlto miesto valdžiai reikėtų aiškiau pateikti savo vizijas, nes panevėžiečiai dažnai klausia: kada bus sutvarkytas Skaistakalnio parkas, kaip atrodys autobusų stotis? Nepakanka pateikti informaciją tik oficialiuose savivaldybės puslapiuose – reikia paieškoti formų ir būdų, kaip informaciją apie vykdomus projektus pateikti gyventojams, kad jie galėtų laisvai su ja susipažinti ir galbūt net pamatyti preliminarų vizualinį sprendimo būdą, kaip konkrečioje teritorijoje gražės aplinka.

Po savivaldos tarybos rinkimų išrinktiems sąrašo KARTU tarybos nariams ir miesto merui pasakiau: dovana esate ne Jūs, o žmonės, kurie Jus išrinko. To linkėčiau jiems nepamiršti. Nuo tokio išrinktųjų požiūrio į žmogų viskas ir priklausys. Galima neišspręsti visų problemų, bet jeigu parodoma pakankamai dėmesio žmogui ir dedamos visas pastangos jo problemoms išspręsti, žmogus supras, kad reikia kantrybės ir laiko.

Nemažą vaidmenį kuriant valdžios įvaizdį žmonių akyse lemia žiniasklaida, kurios kritika nuo pat pirmų žingsnių lydėjo tiek Panevėžio miesto merą, tiek naujai išrinktus tarybos narius.

Kritika turi būti, nes būtų blogai, jeigu miesto valdžia nebūtų kritikuojama ir taptų „neklystančia“. Man atrodo, žiniasklaidos vienas tikslų ir yra – neleisti valdžiai užmigti ant laurų ir patogiai sėdėti ant savo kėdžių. Bet kartu norėtųsi, kad kritika būtų objektyvi. Atsimenu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl buvusio „Verdenės“ mokyklos pastato panaudojimo jo vietoje pastatant socialinius būstus: vieną kartą negalėjau dalyvauti susitikime su gyventojais, tai „Jūsų Panevėžys“ parašė, kad Seimo nariui nerūpi žmonių bėdos. Kitą sykį, kai susirinkime sudalyvavau, tas pats portalas parašė, kad Seimo narys kišasi į savivaldybės darbus. Tai pavyzdys, kad žiniasklaidos kritika ne visada konstruktyvi.

Beje, apie portalą „Jūsų Panevėžys“. Kaip suprantu, šiuo metu jis naudojasi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų patalpomis, be to, dar yra sudaryta ir jų viešinimo sutartis. Žinant Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus „palankumą“ mano atžvilgiu, tampa aišku, kodėl šis portalas yra angažuotas ir nėra objektyvus. Darau prielaidą, kad Visvaldas Matkevičius, kuris yra nuteistas korupcinėje byloje, naudoja šį portalą tam, kad formuotų neigiamą įvaizdį apie mane, miesto merą bei išrinktą daugumą.

Turime dar vieną portalą – „Paninfo“, kurio vienas pagrindinių administratorių yra Rolandas Meilūnas, pasižymintis priešiškais komentarais viešojoje erdvėje. Manau, būtų sąžininga, jei jis deklaruotų savo santykius su socialdemokratų kandidatu Panevėžyje Egidijumi Gaidamavičiumi. Mano žiniomis, Rolandas Meilūnas yra jo „Facebook“ paskyros tvarkytojas ir konsultuoja pastarąjį viešųjų ryšių klausimais. Taigi, dirbdamas šį darbą, jis nėra suinteresuotas teikti objektyvios informacijos. R.Meilūno pagrindinis tikslas yra kiek galima kritikuoti socialdemokratų oponentus, kad sudarytų žmonėms nuomonę, jog E. Gaidamavičius ar D. Degenis yra teigiamiausi miesto herojai.

Akivaizdu: jeigu sudarant koaliciją, D. Degeniui būtų buvusi pasiūlyta vicemero kėdė kultūros ir švietimo reikalams, jis nebūtų toks aršus kritikas. Derybų metu, kai jis pajuto, kad slysta vicemero kėdė, D. Degenis prašė duoti bet kokią kėdę, ant kurios sėdėdamas galėtų gauti valdišką atlyginimą. Manau, jeigu būtume parūpinę šiltą vietą D. Degeniui, tai tokios aršios ir neobjektyvios kritikos tiek iš jo, tiek iš R. Meilūno nebūtų buvę. Tik tokiu atveju, mes niekuo nesiskirtume nuo ankstesnės valdžios. Vertybiniai santykiai negali būti grindžiami asmenine nauda.

Kritika turi būti ir tikiu, kad žmonės atsirinks, kas yra kas.

Paskelbta informacija, kad esate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Visada kalbant apie Seimo narį Povilą Urbšį raktinis žodis buvo „nepartinis“. Kaip čia nutiko, kad būsite partijos sąraše?

Skelbiama ir daugiau, pavyzdžiui, kad partijas vadinau didžiausiu blogiu, kurias reikia žlugdyti… Jeigu prisimintume Seimo rinkimuose prieš ketverius metus mano skelbtą nuomonę apie partijas, tai sakiau, jog be partijų neįmanomas politinis gyvenimas Lietuvoje, bet partijos turi atsinaujinti. Partijoms žmogus turi tapti ne priemone, o tikslu.

Sutiksite, kad partinis bilietas nenusako žmogaus gebėjimų. Ar galime teigti, kad tik su partiniais bilietais žmonės kompetentingi, sąžiningi? Tokios pat nuomonės yra ir Ramūnas Karbauskis. Jis nebijo nepartinių ir nori, kad nepartiniai kandidatai ne puoštų partijos sąrašą, bet ateitų su savo idėjomis ir drąsiai veiktų.

Man asmeniškai teko kalbinti Saulių Skvernelį, kad jis įsijungtų į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą. Iš pradžių maniau, kad Seimo rinkimuose dalyvausiu kaip pats save išsikėlęs kandidatas vienmandatėje apygardoje, rinksiu parašus, o valstiečiams tik padėsiu sudaryti sąrašą, prikviesti vieną ar kitą nepartinį kandidatą, tačiau vieno pokalbio metu Saulius Skvernelis ir pasakė: „Tu mane kalbini ateiti į sąrašą, o pats į tą sąrašą nesiruoši eiti. Jeigu einame, tai einame kartu“. Tad teko pakeisti savo nuomonę, bet vis dėlto, dėl vienmandatinės apygardos, jeigu įstatymai leis, aš balotiruosiuosi kaip save išsikėlęs nepartinis kandidatas, rinksiu žmonių parašus ir pasitikrinsiu jų pasitikėjimą, nes visų pirma noriu būti tiesiogiai atskaitingas savo rinkėjams.

Seime svarstomas laikinosios komisijos dėl prezidentės manipuliavimo slapta informacija sudarymo klausimas.

Matome, kad jau prasidėjo politinė kampanija. Vienaip ar kitaip bandoma atkreipti kuo daugiau dėmesio į save. Taip pat reikia pripažinti, kad politinis šantažas tapo mūsų politinės kultūros neatsiejama dalimi. Akivaizdu, jog gerbiama prezidentė ne kartą naudojosi slaptųjų tarnybų surinkta informacija ir naudojo ją būtent politiniam šantažui, kad pasiektų savo tikslus.

2014 metų gegužės mėnesį buvo paskleista kompromituojanti informacija dėl devynių viceministrų, bet nė viena byla nebuvo iškelta. 2015 metais birželio mėnesį buvo paskelbta informacija apie švietimo ministro Vydo Gedvilo galimą piktnaudžiavimą, tačiau antrankių taip niekas ir neuždėjo. 2015 metų lapkričio mėnesį prezidentė norėjo „išsukti rankas“ Seimui ir pagąsdinti jį, kad pritartų jos siūlomai generalinio prokuroro kandidatūrai. Tuo metu prezidentė užsiminė apie galimą generalinio prokuroro vietos išsipirkimą – neva Seimo nariai siekė gauti kyšį už tai, kad galėtų patvirtinti jos siūlomą kandidatą. Nors aiškėja, jog tai gali būti visiškai išgalvota informacija.

Kažkodėl būtent dabar socialdemokratams, Darbo partijai, partijai „Tvarka ir teisingumas“ šie klausimai parūpo: jie nori sudaryti laikinąją komisiją, kuri tirtų išvardintus įvykius, ir, ko gero, organizuoti prezidentei apkaltą. Mano nuomone, jie nori komisiją panaudoti tik kaip šantažo įrankį: daryti prezidentei spaudimą, kad galėtų išspręsti savo problemas, nes Darbo partija turi neišspręstų klausimų Aukščiausiajame Teisme dėl juodosios buhalterijos bylos ir dėl Viktoro Uspaskicho bei Vytauto Gapšio nesumokėtų mokesčių valstybei; partija „Tvarka ir teisingumas“ turi problemų su Rolandu Paksu korupcinėse bylose; galų gale socialdemokratai, gerokai pakedenti Vijūnėlės dvaro skandalo, nusprendė atsirevanšuoti prezidentei.

Akivaizdu: kai jie pasieks savo tikslų, tai yra, kai Darbo partija gaus viltingą ženklą, kad Aukščiausiajame Teisme bylos jų atžvalgiu gali būti sprendžiamos palankiai, kai tvarkiečiai gaus palankių ženklų iš prezidentūros, laikinoji komisija tiesiog subyrės. Mane kalbino būti minėtos laikinosios komisijos pirmininku, bet kategoriškai atsisakiau, nes nenorėjau tapti įrankiu šioje politinėje intrigoje.

Šiandien daug kalbama apie Darbo kodekso liberalizavimą. Turbūt nėra žmogaus, kuris išliktų abejingas šiems pokyčiams, daug diskutuojama ir viešoje erdvėje. Kokia Jūsų nuomonė apie Darbo kodekso pakeitimus?

Anksčiau šios pataisos buvo vadinamos Socialinio modelio įstatymų projektu, kuriuo siekiama didinti socialinį teisingumą, bet kai paaiškėjo, jog projekte socialinio teisingumo nėra, nes jis daugiau susijęs su darbo santykių liberalizavimu, naudingu darbdaviams, beliko vietoj socialinio modelio vartoti tik Darbo kodekso pavadinimą.

Iš tiesų darbo santykius reikia liberalizuoti, kad jie būtų lankstesni, kad verslas būtų konkurencingesnis, bet kartu reikia nepamiršti darbuotojų, kuriančių pridėtinę vertę. Dabar pas mus kuriamas tarsi skandinaviškas variantas, bet socialinės garantijos, kurios vis dėlto nėra naudingos patiems žmonėms, lieka sustabarėjusios.

Pavyzdžiui, Seimas po svarstymo nutarė leisti dirbti daugiau viršvalandžių. Atrodo, kas čia tokio? Bet mes žinome, kad kai kuriais atvejais nesąžiningas darbdavys gali tuo piktnaudžiauti ir bandyti iš žmogaus išspausti paskutinius syvus mokant vergišką atlyginimą.

Taip pat numatytame projekte supaprastinta nėščių moterų atleidimo iš darbo tvarka. Iki šiol buvo draudžiama atleisti nėščiąsias. Kalbama, kad norima sukurti daugiau darbo vietų, bet jeigu bus įteisintas toks darbo kodeksas, kuris dirbančiuosius padarys dar labiau socialiai pažeidžiamus, mes sukursime darbo vietas ne Lietuvos žmonėms, o tiems, kurie čia bus atvežti. Jau dabar darbdaviai kalba apie poreikį įsileisti pigią darbo jėgą iš Rytų valstybių: Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos… Deja, mūsų profsąjungos, ginančios socialines garantijas, yra silpnos. Norvegijoje 80% dirbančiųjų priklauso profsąjungoms, o pas mus – tik 8%, nes mūsų valdžia nesuinteresuota didinti profsąjungų įtakos.

Ir dar: įstatymų pataisas, kurios palankesnės darbdaviui, inicijuoja ne kas kitas, o socialdemokratai, darbiečiai ir liberalai. Atrodo, kas gali būti bendro tarp partijų, kurios deklaruoja skirtingas ideologijas? Pasirodo – gali, nes ir vieni, ir kiti atstovauja darbdavių interesams, nors socialdemokratai ir darbiečiai bando apsimesti, jog yra už socialinį teisingumą visų dirbančiųjų labui.

Dar vienas liberalų siūlymas, praėjusią savaitę teiktas Seime, buvo dėl Lietuvoje registruotų įmonių pavadinimų. Liberalai siūlė, jog Lietuvoje registruotas įmones būtų galima vadinti ir užsienietiškais pavadinimais. Jus nustebino opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus palaikymas šiam liberalų siūlymui.

Trumpai apie siūlymo esmę: dabar Lietuvoje registruotų ūkio subjektų pavadinimai rašomi lietuvių kalba, bet liberalams parūpo pakeisti šitą tvarką, kad būtų galima rašyti ne vien tiktai lietuvių kalba, bet ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudarytais užsienio kalbos žodžiais.

Tokiu būdu atsirastų pavadinimų, kurie nieko bendro neturėtų su lietuvių kalba, tai būtų ne kas kita, o užsienio kalba parašyti pavadinimai. Mano giliu įsitikinimu, tai susiaurintų mūsų valstybinės kalbos vartojimą. Tik neseniai pavyko sustabdyti jau paruoštą žalingą valstybinei kalbai vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Jeigu pradėsime nuo įmonių pavadinimų, tada, neabejoju, Lietuvos lenkai vėl pradės kalbėti apie savo vardų, pavardžių ir Vilniaus krašto vietovardžių rašymą lenkų kalba. Tai yra Pandoros skrynia, kurią atidarius nukentės ne tik Lietuvos valstybinė kalba.

Suprantama, kodėl to siekia liberalai – jiems verslas yra aukščiausia vertybė. Tačiau keista, kad vienas iš pagrindinių konservatorių partijos ideologų Andrius Kubilius eilinį kartą demonstruoja savo liberalų požiūrį pasisakydamas už šį įstatymo projektą. Tikriausiai tokie konservatoriai kaip A. Kubilius mano, kad konservatorių liberalizavimasis padidins jų patrauklumą. Gaila, nes jie tai daro savo vertybių sąskaita. Juk būtent konservatoriai visada buvo už tai, kad išliktų tautos ir valstybės tapatybė. Bet ar tai galima pasiekti nesaugant Lietuvos valstybinės kalbos?

Kuo šiandien norėtumėte pasidžiaugti?

Šį mėnesį vyko labai daug gražių renginių. Mėnesio pradžioje teko dalyvauti dainų ir šokių ansamblio „Pynimėlis“ trisdešimtmečio renginyje. Šis ansamblis įkurtas dar 1986 metais, ansamblyje yra 8 šokėjų grupės nuo 6 iki 19 metų, jį lanko net 370 šokėjų. Galime tik įsivaizduoti kiek daug vaikų lankė šį Ritos Bakanauskienės ir Ričardo Bakanausko vadovaujamą ansamblį. Šis kolektyvas per tris dešimtmečius aplankė 130 pasaulio šalių: visose tose šalyse skambėjo Panevėžio vardas. Manau, tai yra vieni iš geriausių mūsų miesto ambasadorių. Ačiū jiems už Panevėžio ir Lietuvos garsinimą.

Šeštadienį vyko akcija „Darom“. Teko sudalyvauti Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus ąžuolų sodinimo akcijoje. Pasodinta dvidešimt ąžuolų, skirtų prisiminti ir pagerbti 20 signatarų, 1918 m. pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tai pirmoji akcija Lietuvoje pagerbiant signatarus šimtųjų metų išvakarėse. Malonu buvo pabendrauti su Lietuvai pagražinti draugijos pirmininku Juozu Dingeliu, skyriaus pirmininku Vidmantu Kartanu ir juos supančiais žmonėmis. Kai pabūni su tokiais šviesiais žmonėmis, ir pačiam norisi būti geresniam.

Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė