Autorių nuotr.

Prieš pat valstybines laidotuves kino ekranuose atgimsta Juozo Vitkaus-Kazimieraičio istorija: jis gali tapti mums pavyzdžiu

„Aš iš savo žemės – nė žingsnio! Toks mano pasirinkimas“, – ši frazė režisierės Agnės Zalanskaitės dokumentiniame filme „Bučiuoju, Juozas“ – ne iš „Facebook“ įrašų ištraukta. Dokumentika pasakoja tikrą istoriją apie aukščiausio rango Lietuvos karininką, pulkininką leitenantą Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Kartu su žmona ir šešiais vaikais palikęs pasitraukimo galimybę namuose, 1945 metais jis pasirinko kovą už Lietuvos laisvę. 

2022 metų lapkritį oficialiai pranešta, kad Leipalingyje, buvusio sovietų stribyno kieme, atrasti pasipriešinimo kovų pradininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Filmo premjera Lietuvos kino teatruose – rugsėjo 29 dieną, prieš pat numatomas valstybines Juozo Vitkaus laidotuves.

„Tai filmas apie laisvę laisviems žmonėms“, – sako režisierė A. Zalanskaitė, pakvietusi filmo istoriją papasakoti aktorių Dainių Kazlauską ir aktorę Gabiją Siurbytę. Rekonstruoti partizano pasakojimai, intymūs jo žmonos Genovaitės ir bendražygių prisiminimai filme persipina su dokumentine medžiaga, istorikų vertinimais ir šeimos liudijimais. Filme kalba J. Vitkaus sūnus Rimgaudas Vitkus, vaikaitis Gintaras Vitkus SJ, istorikas dr. Arvydas Anušauskas, karininkas ir Kazimieraičio palaikų paieškos iniciatorius Ernestas Kuckailis. Anų dienų tikrovę atkuria istorinės rekonstrukcijos scenos, kuriose suvaidino daugiau nei 50 aktorių.

Filmo pavadinimas – „Bučiuoju, Juozai“ tarsi pabrėžia intymų ir švelnų pasakojimo toną, juo labiau kad partizanas savo laiškus žmonai, broliams ir mamai būtent taip ir pasirašydavo: „Bučiuoju, Juozas“, „Visų išsiilgęs Juozas“.

„Nesuprasi, žiūri dokumentiką ar vaidybinį filmą. Labai įtaigiai padaryta“, – po išankstinės filmo peržiūros sakė pirmasis atkurtosios Lietuvos valstybės vadovas, prof. Vytautas Landsbergis.

Filmo režisierė A. Zalanskaitė teigia, kad būtent nuo J. Vitkaus-Kazimieraičio prasidėjo jos pažintis su Laisvės kovų istorija. Pasipriešinimo Pietų Lietuvoje kovų pradininko asmenybėje ji mato ir ištikimą, atsakingą šeimos vyrą, ir pasiaukojantį, prisiekusį karį, ir laisvę mylintį žmogų. „Šiais laikais – tai retas derinys“, – sako kino režisierė.

Pirmąjį savo filmą apie J. Vitkų-Kazimieraitį ji išleido dar 2017 metais. Filmas buvo sukurtas partizano šeimos prašymu ir vadinosi „Nepaprasta auka“. „Kai 2022 metų spalį pirmą kartą išgirdome, kad gali būti atrasti Kazimieraičio palaikai, natūralu, kad mano reakcija buvo – nejaugi senasis mano filmas taps pagrindiniu istoriniu pasakojimu apie legendinę asmenybę? – prisimena A. Zalanskaitė. – Po mėnesio apsisprendžiau, kad kursiu naują filmą, tačiau kaip sukurti jį tokį, kuris galėtų būti įdomus jaunam žmogui? Dinamišką ir dominantį ne tik istorijos mėgėjus, bet ir plačiąją auditoriją? Gavusi šeimos pasitikėjimą, apsisprendžiau scenarijų rašyti pirmuoju asmeniu.“

Partizano pasakojimą režisierė įdėjo į aktorių D. Kazlausko ir G. Siurbytės lūpas. Jo bendražygio Adolfo Ramanausko-Vanago balsu prabilo aktorius Darius Petkevičius. Pagrindinis pasakojimo šaltinis – originalūs J. Vitkaus laiškai žmonai, A. Ramanausko-Vanago atsiminimai „Daugel krito sūnų“ ir V. Vitkaus knyga „Kazimieraitis“.

Ypač jautriai filme suskambo aktorės G. Siurbytės skaitomi J. Vitkaus-Kazimieraičio žmonai Genovaitei parašyti laiškai. „Kazimieraitis žuvo 1946 metų liepos 2 dieną, o jo žmona gyveno dar ilgus metus, ją gerai prisimena jos vaikai ir anūkai. Buvo iššūkis perteikti autentiškus liudijimus ir užrašus taip, kad jie neiškreiptų pasakojimo, o jį papildytų“, – pasakoja filmo režisierė ir priduria, kad jai buvo svarbu išsirinkti talentingus, profesionalius aktorius, kurie galėtų įtaigiai papasakoti filmo istoriją. Tik tokios istorijos kine yra žiūrimos, tik tokios išlieka žiūrovų galvoje.

Dokumentinio filmo režisierė įsitikinusi, kad žinia apie rastus J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikus ir kino ekrane atgijęs pasakojimas yra geriausias būdas priminti apie Lietuvos herojus. „Kai Lietuvos mokyklose rengiu filmų apie laisvės kovas pristatymus, prašau moksleivių, kad išvardytų bent keletą partizanų vadų. Pasirodo, didelė problema, žmonės nežino, neprisimena. Net kai paklausi, ar jie skaitė A. Ramanausko-Vanago prisiminimus arba Lukšos-Daumanto fantastiškus laiškus mylimosioms, jie purto galvą. Nieko tokio yra nežinoti, mūsų, kūrėjų, darbas yra supažindinti su šalies istorija ir herojais, priminti juos ir pasiaukojantį jų pavyzdį. Man labai norisi, kad jų vertybės, nuostatos ir valia veikti nepaprastomis sąlygomis įkvėptų ne tik mane, bet ir tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje“, – tikisi A. Zalanskaitė.

Vaidybinės dokumentikos filmas „Bučiuoju, Juozai“ Lietuvos kino teatruose – nuo rugsėjo 29 dienos. Filmo režisierė A. Zalanskaitė, vaidmenis atliko Dainius Kazlauskas, Darius Petkevičius, Gabija Siurbytė, Robertas Lenartavičius, Janina Matekonytė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: