Prieš Sakartvelo parlamento rinkimus – griežtas tonas iš Europos Parlamento

Trečiadienį Europos Parlamente priimta rezoliucija dėl politinės situacijos Sakartvele. (495 – už, 73 – prieš, 86 – susilaikė.)

Rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į demokratijos nuosmukį šalyje, ypač – artėjant parlamento rinkimams, kurie vyks spalio 26 d. Rinkimai parodys, kuriuo keliu pasuks šalis – ar Europos Sąjungos link, ar į Rusijos pusę, kur ją veda prorusiška valdančioji partija „Gruzijos svajonė“.

„Sakartvelo piliečiai turi unikalią galimybę pasirinkti šalies geopolitinę kryptį. Rinkimų rezultatai lems būsimą šalies demokratijos raidą ir perspektyvas tapti kandidate ES, – sakė viena iš rezoliucijos iniciatorių ir pagrindinių  rengėjų R. Juknevičienė.

Parlamentarė atstovavo Europos liaudies partijos (ELP) frakcijai kaip pagrindinė pranešėja ir frakcijos vardu vadovavo rezoliucijos rengimui bei deryboms su kitomis politinėmis grupėmis.

Dokumente griežtai smerkiamas įstatymo dėl „užsienio įtakos skaidrumo“ priėmimas, taip pat rinkimų kodekso pakeitimai.

Aiškiai pasakoma, kad Sakartvelo vyriausybė įstatymais naudojasi siekdama pažeisti žodžio laisvę, cenzūruoti žiniasklaidą, apriboti kritinį pilietinės visuomenės ir NVO balsą bei diskriminuoti pažeidžiamus asmenis. Tai nesuderinama su ES vertybėmis ir demokratijos principais, prieštarauja šalies siekiui tapti ES nare, kenkia Sakartvelo tarptautinei reputacijai bei kelia grėsmę šalies euroatlantinei integracijai.

Rezoliucijoje primygtinai pabrėžiama, kad nepanaikinus minėtų teisės aktų nebus pažangos santykiuose su ES, ir apgailestaujama, kad kadaise buvusi demokratinės pažangos ir euroatlantinių siekių šalininkė, šalis jau ilgą laiką patiria demokratijos nuosmukį.

EP narė R. Juknevičienė pasidžiaugė, kad rezoliucijoje pavyko išsaugoti perspėjimą šaliai dėl laisvo vizų režimo. Minėti antidemokratiški įstatymai kelia klausimų, ar šalis vis dar atitinka būtinas bevizio režimo sąlygas. Europos Komisija raginama įvertinti, Sakartvelas vykdo laisvo vizų režimo kriterijus, atsižvelgiant į demokratijos būklę šalyje ir artėjančių rinkimų skaidrumą.

Dokumentu raginama nedelsiant taikyti tikslines asmenines sankcijas „Gruzijos svajonės“ lyderiui Bidzinai Ivanišviliui ir asmenines sankcijas visiems asmenims, atsakingiems už kenkimą demokratijai Sakartvele, prisidėjusiems prie smurto prieš politinius oponentus, taikius protestuotojus ir skleidusiems antivakarietišką dezinformaciją.

Raginama nedelsiant paleisti iš kalėjimo buvusį Prezidentą Michailą Saakašvilį ir kuo skubiau suteikti jam visą būtiną medicininę pagalbą. Dėl jo įkalinimo ir sveikatos būklės visa atsakomybė tenka šalies vyriausybei.

Rezoliucijoje konstatuojama didėjanti Rusijos įtaka, įskaitant augančią imigraciją iš Rusijos, plėtojamus prekybos ryšius bei norą siekti susitaikymo su Rusija, nepaisant jos karo Ukrainoje ir penktadalio suverenios Gruzijos teritorijos okupacijos.

Šalies Vyriausybė raginama įvesti sankcijas Rusijai, reaguojant į agresorės karą prieš Ukrainą ir tęsiant ankstesnę okupuotų teritorijų nepripažinimo politiką, ir laikytis įsipareigojimo veiksmingai įgyvendinti priemones, kad būtų išvengta Europos sankcijų apėjimo.

Dabartinė Sakartvelo vyriausybė dar labiau pablogino prieigą prie viešosios informacijos, įskaitant sovietinių laikų archyvus, klaidingai teisindama drakoniškus prieigos prie archyvų apribojimus Europos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), ir kad kai kurie svarbiausi šalies sovietinių laikų archyvai (buvęs KGB archyvas ir buvęs Komunistų partijos centrinio komiteto archyvas) nuo praėjusių metų spalio visiškai uždaryti be jokio paaiškinimo.

Pabrėžiama, kad Rusija manipuliuoja istorija, įskaitant sovietinę istoriją, ir ją naudoja kaip ginklą kare prieš Ukrainą.

Sakartvele auga Stalino kultas ir su tuo susijusi sovietinė nostalgija, kurią remia valdančioji vyriausybė, taip pabrėždama savo glaudesnį suartėjimą su Rusija.