„Rail Baltica“ infrastruktūros valdytojai kuria pirmąjį Europoje tarpvalstybinį valdymo modelį

Trijų Baltijos šalių ekspertų grupė vysto „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modelį, kurio tikslas – užtikrinti sklandų tarptautinių operacijų organizavimą, nutiesus ir pradėjus naudoti europinį geležinkelį. Toks modelis būtų naujovė Europos geležinkelių pramonėje, kurioje dar nėra supaprastinto būdo vežėjams teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu. Be to, „Rail Baltica“ atveju, planuojamas bendras koridorius per visas tris Baltijos šalis.

Ekspertų grupę sudaro naujai statomą geležinkelių infrastruktūrą savo šalių teritorijoje valdysiančių „LTG Infra“, „Rail Baltic Estonia“ bei laikinasis „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros valdytojas Latvijoje „Eiropas Dzelzceļa Līnijas“ atstovai.

Neturi precedento

Specialus „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo formatas inicijuotas dar 2020 m. Jo galutinis tikslas – sukurti infrastruktūros valdymo modelį, kuris užtikrins atvirą bei patogią prieigą prie „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros rinkos dalyviams.

Bendras infrastruktūros modelis kuriamas tam, kad ateityje geležinkelių klientai (vežėjai) nejaustų skirtumų tarp valstybių sienų. Šiuo metu vežėjai, organizuojantys tarptautinius reisus, kreipiasi į kiekvienos valstybės infrastruktūros valdytoją dėl leidimo kirsti atitinkamos šalies sieną ir vadovaujasi to valdytojo veiklos reikalavimais.

„Siekiame sukurti „Rail Baltica“ koridorių, kad vežėjas, besikreipiantis į bet kurią iš Baltijos šalių, vieno langelio principu gautų leidimą vykti per Baltijos šalis ir vykdytų veiklą vieningomis sąlygomis. Tokios tarptautinės paslaugos ir patirties dar nėra, tad pagrindinis iššūkis – suderinti vietinius teisės aktus, sukurti suvienodintą valdymo modelį ir užtikrinti sklandų jo veikimą“, – kalbėjo „Rail Baltica“ įgyvendinančios bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Vienas svarbiausių 2024 m. pasiekimų – gauta Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms generalinio direktorato (DG REFORM), padedančio Europos valstybėms narėms įgyvendinti technines ir struktūrines reformas, techninė parama.

Europos Komisija su išorės konsultantais sutiko teikti techninę paramą Latvijai, Estijai ir Lietuvai, visų pirma rengiant bendrą metodologiją, kad būtų veiksmingai įgyvendintas „Rail Baltica“ projektas.

„Dabar kartu dirbsime ieškodami geriausių sprendimų, kaip sukurti reikalingą funkcinę ir institucinę sistemą, bendrą „Rail Baltica“ infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, riedmenų depų, infrastruktūros priežiūros įrenginių, krovinių terminalų ir keleivinių traukinių stočių finansavimo modelį“, – sakė V. Žalimas.

Didintų konkurencingumą

Sukūrus naują tarpvalstybinį infrastruktūros valdymo modelį, juo galėtų naudotis ir kitos ES šalys. Infrastruktūros valdytojai nuolat svarsto, kaip pagerinti paslaugų tiekimą klientams.

„Visų pirma – tai didintų mūsų pačių konkurencingumą. Kita vertus, tai leistų vežėjams paslaugas vykdyti sklandžiai, patogiai ir efektyviai. Viešųjų paslaugų gerinimas, tinklo suvienodinimas, dalijimasis gerąja praktika (know-how) yra bendra ES siekiamybė“, – teigė
„LTG Infra“ vadovas V. Žalimas.

Siekiant, kad traukinių eismas „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūroje galėtų būti pradėtas iškart po projekto užbaigimo, infrastruktūros valdymo modelio kūrimas bei pasiruošimas infrastruktūros eksploatavimui vykdomi paraleliai projekto įgyvendinimui.

Viso infrastruktūros valdymo modelis apima 12 komponentų iš skirtingų sričių, tokių kaip prieiga prie infrastruktūros, esminės infrastruktūros valdytojo funkcijos dėl pajėgumų suteikimo ir užmokesčio, taip pat techniniai aspektai, tokie kaip eksploatavimo taisyklės, saugumo reikalavimai, eismo valdymas, infrastruktūros priežiūra ir kiti.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.