Ramygaloje nuaidėjo miestelio gimtadienis ir ožkų fiesta

Savaitgalį Panevėžio rajone Ramygaloje nuvilnijo Šv.Jono krikštytojo atlaidai ir 672 metų miestelio gimtadienio šventė, kurios pagrindiniu akcentu tapo jau tryliktą kartą rengiamas gražiausių, stilingiausių ir simpatiškiausių ožkų konkursas. Tiesa, vėl į renginį neatvyko jos sumanytojas ir savotišku krikštatėviu laikomas buvęs Seimo narys Domas Petrulis.

Penktadienį Ramygaloje Šv.Jono krykštytojo bažnyčioje vyko tradiciniai atlaidai, mišias aukojo ir sutvirtinimo sakramentą teikė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, ramygaliečius sveikino rajono meras Povilas Žagunis, bažnyčios bokšto varpinėje suskambo dar du nauji varpai.

Šeštadienį Ramygalos parke vyko tradicinė miesto gimtadienio šventė, sutraukusi ne tik ramygaliečius, bet ir apylinkių gyventojus, kraštiečius. Iš šalies žiūrint renginyje, kuris prasidėjo 19 valandą, o baigėsi jau sutemus, galėjo dalyvauti apie tūkstantis žmonių. Šįkart, gal todėl, kad artimiausi vietos savivaldos rinkimai vyks tik kitąmet, ramygaliečius ir renginio svečius pasveikino tik Seimo narė Guoda Burokienė ir vietiniai rajono vicemeras Antanas Pocius bei seniūnas Valdas Chirv.

Geras oras į Ramygalą pritraukė nemažai prekybininkų, kurie niekur nesitraukė iki išnaktų. Žmonėms kaip įprasta buvo siūlomos loterijos, saldumynai ir kiti kepiniai, keramika, sūriai, gėrimai ir net ukrainietiški barščiai. Kaimiškų skilandžių ir lašinių, gal dėl to paties karščio, nebuvo. Tiesa, kainos buvo kaip rimto miesto mugėje…

Pagrindiniam šventės renginiui – ožkų konkursui buvo užregistruotos šešios ožkos, tarp kurių ir už praėjusių metų nugalėtoja iš Barklainių bei dvi savotiškos dvarininkės iš Bistrampolio. Tačiau vos ne paskutinę minutę į nuvažiuojantį konkurso traukinį suskubo ponia Lina su nuostabia augintine Kola, kuri galiausiai ir buvo nominuota šių metų Ramygalos ožkų ožka, kuri bistrampolietėms nušluostė nosį. Šįkart nepasisekė ir ožkytei iš Barklainių. Jos šeimininkė apgailestavo, kad augintinė laukdama pasirodymo sukramsnojo gražiausią savo papuošalą – vainiką, o vedama link scenos spyriojosi kaip tikra ožka.

Susirinkusieji iš širdies plojo jaunosioms Ramygalos ir Liūdynės kultūros centrų šokėjoms bei ukrainietišką dainą sudainavusiai Liūdynės kultūros centro direktorei Karolinai. Net pradėjus temti iš parko nesiskirstė net garbaus amžiaus ramygaliečiai, kurie tvirtino, kad tokios šventės tikrai pasiilgę, nes pastarieji dveji metai buvo nei šiokie nei tokie. Jie nepeikė ir dainininkės Renatos, tačiau sakė norėję labiau pasiklausyti jų širdžiai ir ausiai mielesnės muzikos.

Nepaisant to, kad keli vyriokai prieš sceną tiesiog iš butelių pradėjo gurkšnoti alų, prie žmonių užsirūkė, daugumos vertinimu renginys puikiai pavyko ir jie tikino su nekantrumu lauksiantys daugiau tokių švenčių.