Europoszinios.lt nuotr.
Reikšmingiausi balandžio 3-osios (39-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai
Savaitgalį okupantai ir toliau vykdė ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, iš kai kurių Ukrainos regionų toliau buvo išvedinėjamos okupantų pajėgos. Priešo pajėgoms sukeldama rimtų nuostolių, Ukrainos kariuomenė palaipsniui vadavo okupuotas teritorijas ir gynė savo pozicijas Rytuose, atlaikydama daugybę Rusijos atakų. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, priešas deda pastangas, kad atnaujintų puolimo operacijas ir perimtų Donecko bei Luhansko sritis, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos duoda jam atkirtį.
Sekmadienį Odesa atakuota raketomis, kurios pataikė į naftos perdirbimo gamyklą ir gyvenamąjį rajoną, raketomis apšaudytas Mykolaivas. Agresoriai ir toliau apšaudė Charkivo gyvenamuosius bei pramoninius rajonus, nors ir mažesniu mastu. Kovos dėl Mariupolio tęsėsi – priešas nepajėgė perimti jo kontrolės.
Rusijos pajėgoms pasitraukus, virš Černobylio atominės elektrinės iškelta Ukrainos vėliava, šeštadienį pranešė atomines elektrines prižiūrinti valstybinė įmonė. „Šiandien, balandžio 2 dieną, 11.00 val. virš Černobylio AE buvo iškelta Ukrainos vėliava ir sugiedotas himnas“, rašoma „Energoatom“ pranešime Telegram tinkle. Sekmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat perėmė Pripetės miesto teritoriją ir atkarpą prie nacionalinės Ukrainos ir Baltarusijos sienos.
Anot britų žvalgybos, pastarąją savaitę Rusijos oro aktyvumas buvo sutelktas į Pietryčių Ukrainą, greičiausiai dėl to, kad Rusija koncentravo savo karines operacijas į šią sritį. Nepaisant nuolatinių Rusijos pastangų sumažinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, Ukraina ir toliau kelia didelį iššūkį jos oro ir raketų operacijoms. Dėl to Rusijos orlaiviai vis dar yra pažeidžiami trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų. Rusijos nesugebėjimas rasti ir sunaikinti oro gynybos sistemų rimtai trukdė jos pastangoms įgyti plačią oro kontrolę, o tai savo ruožtu labai paveikė galimybes remti sausumos pajėgų pažangą įvairiuose frontuose, teigia britų žvalgyba.
Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus, raketomis ir bombomis sistemingai atakavo karinę ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą. Savaitgalį fiksuotas mažesnis raketų ir didelio tikslumo ginklų smūgių intensyvumas. Situacija iš okupantų atkovotose teritorijose – tragiška, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui žiaurumas – sunkiai suvokiamas.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo sekmadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 143 lėktuvus, 134 sraigtasparnius ir maždaug 18 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 644 tankai, 1830 šarvuočių, 325 artilerijos sistemos, 105 raketų paleidimo sistemos, 54 oro gynybos sistemos, 1220 motorinių transporto priemonių, 7 laivai, 89 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Sekmadienio rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informavo, jog Rusijos kariuomenės vadai ir dvi bataliono taktinės grupės atsisako kovoti. „Pagal turimą informaciją, priešo personalo moralinė ir psichologinė būklė bei motyvacijos lygis išlieka itin žemi. Vakarų karinės apygardos 20-osios kombinuotosios ginkluotės armijos 3-iosios motorizuotųjų šaulių divizijos skirtingų lygių vadai atsisako dalyvauti koviniuose veiksmuose. Be to, kariškiai masiškai rašo atsistatydinimo raštus. Pietų karinės apygardos 58-osios jungtinės armijos 4-osios karinės bazės dviejų bataliono taktinių grupių personalas atsisakė dalyvauti koviniuose veiksmuose Ukrainoje. Planuojama, kad jie grįš į savo nuolatinius dislokavimo punktus“, informavo Generalinis štabas.
128-oji atskiroji Užkarpatės kalnų brigada informavo konfiskavusi trofėjinį šarvuotąjį transporterį, kurio viduje rado iš vietinių gyventojų pavogtus nešiojamuosius kompiuterius ir pinigus. Pranešime teigiama, kad šarvuočio ekipažas pabėgo po to, kai granatomis buvo apgadinti jo ratai. Nešiojamus kompiuterius atpažino kaimo, šalia kurio vyko mūšis, gyventojai. Anot jų, rusų kariai vogė buitinę techniką, pinigus, drabužius ir maistą. Ieškodami vertingų daiktų ir alkoholinių gėrimų, okupantai apieškojo namus, kurių savininkai pabėgo iš karo veiksmų zonos. Rusai išnešė kilimus ir čiužinius, konservuotą maistą iš rūsių ir net langų užuolaidas.
Anot Generalinio štabo, tarp Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių plinta panika dėl Černobylio zonoje buvusių dalinių personalo radiacinės apšvitos. Baltarusijos Bragino gyvenvietės gyventojams patariama vengti kontaktų su iš toksiškos teritorijos pasitraukusiais rusų kariais. Anksčiau pranešta, kad rusų okupantai buvo paveikti radiacijos, kasdami apkasus ypatingai radioaktyvioje zonoje, vadinamoje Raudonuoju mišku.
„Pagrindinėje Rusijos agresijos byloje jau yra 214 įtariamųjų – Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovų. Tai – ministrai, deputatai, kariuomenės vadovybė, [politiniai]pareigūnai, teisėsaugos pareigūnai, karo kurstytojai ir Kremliaus propagandistai“, sekmadienį paskelbė Ukrainos Generalinė prokuratūra. Iš viso Ukrainos teisėsaugos institucijos jau yra pradėję 4079 baudžiamąsias bylas dėl Rusijos įvykdytų agresijos ir karo nusikaltimų, iš kurių – 3949 bylos dėl karo įstatymų ir paprotinės teisės pažeidimų, 43 – dėl nusikaltimų, susijusių su karo planavimu, rengimu ar vykdymu, 8 – dėl karo propagandos ir 79 – dėl kitų nusikaltimų. Be to, jau užregistruoti 2172 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, iš jų – 1462 nusikaltimai, susiję su kėsinimusi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą, 396 nusikaltimai, susiję su išdavyste, 56 – su sabotažu.
Humanitarinė situacija
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo ir tarptautinių organizacijų atstovus kuo greičiau atvykti į Bučą ir kitus Kyjivo srities miestus bei kaimus surinkti įrodymų, kad rusai vykdė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui. D. Kuleba pabrėžė, kad šie įrodymai bus naudojami tarptautiniuose ir užsienio teismuose siekiant patraukti atsakomybėn tuos, kurie įvykdė žiaurumus.
Jis taip pat kalbėjo apie masinius Rusijos kariuomenės nusikaltimus Ukrainoje, įskaitant žudynes, kankinimus, plėšimus, prievartavimus, ir pažymėjo, kad rusų okupantai jau nužudė šimtus civilių. „Mes vis dar renkame ir tebeieškome kūnų, bet jų jau yra šimtai. Gatvėse guli lavonai. Jie žudė civilius, gyvendami šiuose kaimuose ir miesteliuose bei traukdamiesi iš jų“, sakė D. Kuleba. Anot jo, XXI amžiuje to buvo neįmanoma įsivaizduoti, tačiau „tai vyksta mūsų akyse“. „Rusija yra blogesnė už ISIS“, sakė jis.
Pasaulį sukrėtė vaizdai, kuriuose užfiksuoti teroristų nužudyti civiliai Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje ir kitose vietovėse. Tarp Rusijos karo nusikaltimų aukų yra išžagintos moterys, kurias bandyta sudeginti, nužudyti vietos valdžios pareigūnai, vaikai, pagyvenę žmonės, vyrai. Daugeliui jų buvo surištos rankos, yra kankinimo pėdsakų, šaudyta į pakaušį. Balandžio 1 dieną Bučos meras Anatolijus Fedorukas sakė, kad masinėse kapavietėse palaidota 280 žmonių.
„Šiuo metu iš Kyjivo srities teritorijos išvežta 410 žuvusių civilių kūnų. Prokurorai ir kiti specialistai jau apžiūrėjo 140 iš jų“, sekmadienį socialiniame tinkle Facebook paskelbė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Ji pridūrė, kad teismo ekspertizės biure nuolat budėjo prokurorai, tyrėjai, teismo medicinos ekspertai, kurie atliko DNR tyrimus, skrodimus ir atrinko DNR mėginius. I. Venediktova pažymėjo, kad vyksta darbas su vietos gyventojais, ieškoma aukų ir liudininkų, renkamos nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Charkivo srities Iziumo mieste sugriauta beveik 80 proc. gyvenamųjų pastatų. Mieste nėra nei elektros, nei šildymo, nei vandens ir iki šiol neįmanoma įvertinti viso Rusijos okupantų aukų skaičiaus. Šią informaciją interviu Ukrinform paskelbė Iziumo mero pavaduotojas Volodymyras Matsokinas. „Bombardavimas buvo visiškai barbariškas ir chaotiškas. Neaišku, kokia galėjo būti karinė logika. Jie viską sunaikino. Antrojo pasaulinio karo memorialai, vaikų darželiai, licėjus, medicinos ir socialinės įstaigos, takai, pėsčiųjų tiltas […], centrinė aikštė ir centrinis parkas, architektūros paminklai. Apokaliptinė scena“, pasakojo Iziumo mero pavaduotojas.
Vietos valdžia mano, kad Iziume ir jo pakraščiuose esančiuose kaimuose šiuo metu tebėra nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių ir jiems reikia skubios humanitarinės pagalbos. Žuvusiųjų skaičiaus įvardyti neįmanoma, taip pat nėra informacijos apie žmones, kurie slėpėsi daugiaaukščių namų, į kuriuos įgriuvo pastatai, rūsiuose. Anot mero pavaduotojo, vietos gyventojai laidoja artimuosius kada ir kur tik gali – parkuose, sklypuose, kiemuose prie daugiabučių. Dalis žuvusiųjų yra morge, kiti lieka butuose, kuriuose buvo nužudyti.
Sekmadienį Ukrainos vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė spaudos konferencijos metu informavo, jog Rusijos kariuomenė į nelaisvę yra paėmusi 11 kaimų vadovus iš Kyjivo, Chersono, Charkivo, Zaporižės, Mykolaivo ir Donecko sričių. Jos teigimu, apie šiuos ir kitus dingusius civilius vyriausybė yra informavusi Tarptautinį Raudojo Kryžiaus komitetą, o taip pat derasi dėl į nelaisvę paimtų civilių išlaisvinimo per apsikeitimą belaisviais su Rusija. Anksčiau buvo pranešta, jog išlaisvinus Kyjivo sritį, buvo rasti kovo 23 dieną pagrobtų Motyžino kaimo seniūnės Olhos Sukhenko ir jos vyro kūnai.
Anot vicepremjerės, sekmadienį vėl bus bandoma evakuoti žmones iš Mariupolio ir Berdiansko į Zaporižę bei Luhansko srities miestus, taip pat balandžio 3 dieną buvo planuojama evakuoti žmones iš Luhansko srities miestų. Šeštadienio duomenimis, per 24 valandas iš Donecko ir Luhansko sričių buvo evakuoti 955 žmonės.
Aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas šį savaitgalį apsilankys Maskvoje ir mėgins susitarti dėl humanitarinių paliaubų Ukrainoje, penktadienį pranešė JT vadovas. Generalinis sekretorius sakė, kad jo pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas sekmadienį išskris į Maskvą, o vėliau aplankys Kyjivą. Antonio Guterresas pridūrė, kad šis vizitas pademonstruos, „jog mes nenumojame ranka į perspektyvą sustabdyti kautynes – Jemene, Ukrainoje, bet kur pasaulyje“. JT vadovas nurodė, jog tiek Rusija, tiek Ukraina sutiko susitikti su M. Griffithsu.
Šeštadienį Turkijos gynybos ministras pranešė, kad Turkija pasisiūlė laivais evakuoti žmones, įstrigusius Rusijos pajėgų apgultame ir nuolat bombarduojamame Mariupolio mieste, „Galime suteikti laivų paramą evakuacijai iš Mariupolio, ypač civiliams gyventojams, sužeistiesiems, Turkijos piliečiams ir kitų šalių piliečiams“, žurnalistams sakė ministras Hulusis Akaras.
Tarptautinė erdvė
Popiežius Pranciškus šeštadienį kalbėjo apie Europą vėl čaižančius „ledinius karo vėjus“, atkreipdamas dėmesį į karą Ukrainoje. „Ir vėl kažkoks patvaldys, deja, įsikibęs anachronistinių pareiškimų apie nacionalinius interesus, provokuoja ir kursto konfliktus, o paprasti žmonės jaučia poreikį kurti ateitį, kuri bus arba visiems bendra, arba jos apskritai nebus“, pabrėžė pontifikas, pradėjęs dviejų dienų vizitą Maltoje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis sekmadienį pasmerkė Rusijos pajėgų prie Ukrainos sostinės Kyjivo vykdytus žiaurumus ir pažadėjo paskelbti Maskvai dar daugiau sankcijų. „Esu sukrėstas pribloškiančių vaizdų, kuriuose matyti Rusijos kariuomenės vykdyti žiaurumai išlaisvintoje Kyjivo srityje. #BučaŽudynės“, rašė jis socialiniame tinkle Twitter. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo Twitter paskyroje taip pat paskelbė, kad yra „pasibaisėjusi“ pranešimais apie siaubo persmelktas teritorijas, iš kurių pasitraukė Rusijos kariuomenė. Ji taip pat mano, kad būtina skubiai atlikti nepriklausomą tyrimą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad nėra „pernelyg optimistiškai“ nusiteikęs dėl Rusijos pareiškimo, jog ji atitraukia karius iš Ukrainos sostinės Kyjivo. „Tai, ką stebime, nėra atitraukimas, bet matome, kad Rusija pergrupuoja savo karius“, televizijai CNN sakė jis. „Jokiu būdu neturėtume būti pernelyg optimistiški, nes išpuoliai tęsis, taip pat esame susirūpinę dėl galimo išpuolių suintensyvėjimo“, sakė NATO vadovas.
JAV Gynybos departamentas penktadienį paskelbė skirsiantis dar 300 mln. dolerių vertės „saugumo pagalbos“ Ukrainai, kad sustiprintų šalies gynybos pajėgumus. Ši pagalba papildys 1,6 mlrd. dolerių (1,45 mlrd. eurų) paketą, Vašingtono pažadėtą Kyjivui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.
Vokietija stiprina NATO priešakinių pajėgų bataliono Rukloje pajėgumus – šią savaitę Lietuvoje dislokuota jos kariuomenės trumpojo nuotolio savaeigė oro gynybos sistema „Ozelot“. Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota „Stinger“ raketomis „žemė-oras“, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
The Wall Street Journal pranešė, kad paskutinėmis savaitėmis prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Vokietijos kancleris Olafas Sholzas neva siūlė Ukrainai atsisakyti narystės NATO, kad JAV ir Vakarai galėtų sudaryti susitarimą ir išvengti karo. Pasak leidinio, vasario 19 dienos susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu O. Scholzas, prieš tai turėjęs sunkų pokalbį su Rusijos prezidentu, esą ragino jį atsisakyti euroatlantinio kurso, kad būtų išvengta karo. Anot O. Sholzo, galėtų būti rengiamas platesnis Vakarų ir Rusijos susitarimas dėl saugumo Europoje. Šį paktą esą turėtų pasirašyti JAV ir Rusijos prezidentai, kurie kartu užtikrintų Ukrainos saugumą.
Lenkijos vicepremjeras sekmadienį paskelbtame interviu apkaltino Prancūziją ir Vokietiją esant pernelyg artimomis Rusijai, o taip pat pasmerkė Berlyno elgesį Maskvos atžvilgiu prieš Kremliaus invaziją į Ukrainą. „Vokietija, kaip ir Prancūzija, yra labai šališka Maskvos naudai“, interviu vokiečių dienraščiui Die Welt pareiškė Jaroslawas Kaczynskis, Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis. Ypač smerkiančiai J. Kaczynskis kalbėjo apie Berlyną. „Vokietijos vyriausybė daugelį metų nenorėjo matyti, ką daro Rusija vadovaujant Putinui, ir to rezultatus mes matome šiandien“, pareiškė J. Kaczynskis. „Lenkija nėra patenkinta Vokietijos vaidmeniu Europoje“, pridūrė jis.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves`as Le Drianas pasmerkė Rusijos pajėgų pastarosiomis savaitėmis įvykdytas masines žudynes Ukrainoje. Jis sakė, kad šie piktnaudžiavimai turi būti laikomi karo nusikaltimais ir kad Prancūzija bendradarbiaus su Ukrainos valdžia ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, kad atsakingi asmenys būtų teisiami.
CNN skelbia, kad Rusijos prezidentas ir jo kariuomenė iki gegužės 9 dienos siekia „bent kokios nors pergalės“ Ukrainoje, kad galėtų surengti tradicinį paradą Maskvoje. Kelių JAV pareigūnų, susipažinusių su naujausiais JAV žvalgybos vertinimais, teigimu, Rusija peržiūrėjo savo karo Ukrainoje strategiją ir daugiausia dėmesio skiria Donbaso ir kitų Rytų Ukrainos regionų kontrolės perėmimui iki gegužės 9 dienos.
Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo. „Esame pirmoji Europos Sąjungos valstybė tarp „Gazprom“ tiekimo šalių, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo, ir tai – daugiametės nuoseklios energetikos politikos bei laiku atliktų infrastruktūrinių sprendimų rezultatas“, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys. Kitą dieną apie rusiškų dujų atsisakymą pranešė ir Latvija bei Estija.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
