Rekordinis snygis: svarbiausi faktai

Bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, dėl praėjusią savaitę šalį užklupusio didžiausio per kelis dešimtmečius šlapio snygio su elektros tiekimo sutrikimais susidūrė iš viso apie 290 tūkst. unikalių klientų, virš 3 min. apie 215 tūkst. gyventojų. Didžiajai daliai – 72 proc. – klientų elektros tiekimas buvo atstatytas per keletą valandų. Daugiau kaip dvi paras elektros neturėjo apie 2 proc. klientų. Gedimams šalinti snygio paveiktuose šalies regionuose buvo pasitelkta daugiau kaip 220 ESO ir rangovų brigadų, taip pat sulaukta pagalbos iš miškininkų bei seniūnijų atstovų.

Dėl pastarojo drėgno snygio ant oro linijų nuverstų medžių sukelti gedimai pagal savo poveikio mąstą gali būti palyginti su praėjusių metų kovą per šalį praūžusia audra „Laura“ ar 2012 m. spalio mėnesį vyravusiais stipriais vėjais. Šie stichiniai reiškiniai šimtus tūkstančių gyventojų taip pat buvo palikę be elektros, vidutinė vieno gedimo šalinimo trukmė praėjusių metų pavasarį siekė 21 val., o prieš devynetą metų – 32 val. Praeitos savaitės vieno gedimo šalinimo trukmė vidutiniškai užtruko apie 20 val.

Išanalizavus duomenis matome, kad apie 32 proc. visų atsijungusių klientų elektros energijos tiekimas buvo atstatytas tinklo automatizuotų ir nuotolinio valdymo sprendimų pagalba, kai nutraukus vienas linijas, elektros tiekimas buvo užtikrinamas iš kitų linijų. Šiais atvejais gyventojai jautė trumpalaikius sutrikimus. Kaip rodo ESO duomenys, po šio snygio daugumai – 95 proc. – klientų elektros tiekimas po jos atsijungimo buvo atstatytas greičiau negu per 24 val. Tuo metu elektros atstatymo daugiau kaip dvi paras laukė 2 proc., daugiau kaip 3 paras – 1 proc. klientų. Ilgiausiai – apie 6 paras – užtruko vienos atokios 0,4 kV oro linijos atstatymas, kuria elektros energija tiekiama keliolikai klientų.

Bendrovė jau dabar turi tam tikras pamokas, ką galima daryti, kad būtų efektyviau ir tiksliau informuojami klientai bei efektyviau šalinami gedimai. Visa situacija ir jos valdymas bus nuodugniai išanalizuotas ir atnaujinti veiksmų planai dėl reagavimo, esant stichijoms. Ši milžiniška pūga išryškino vietas, kurias būtina tobulinti komunikacijoje su klientais ir bendrovės vidinėse sistemose. Nors brigados turėdavo informaciją, kur kokį gedimą vyksta šalinti, klientams atsiliepiantys skambučių centro operatoriai tą informaciją realiu laiku ne visada turėjo. Tikslios informacijos suteikimą klientams sunkino ir tai, jog gedimų šalinimas ar privažiavimas iki gedimo vietos užtrukdavo gerokai ilgiau nei buvo galima tikėtis. Atskirais atvejais šalinant vienus medžius nuo linijų – ant jų užvirsdavo kiti.

Siūloma didinti proskynų plotį

Pagrindinė didžiosios dalies elektros tiekimo sutrikimų priežastis – dėl gausiai iškritusio drėgno sniego išvirtę medžiai ar nulūžusios jų šakos, kurios nutraukė elektros oro linijas. Didžiausią žalą šį kartą patyrė per miškingas teritorijas nutiestos vidutinės ir žemos įtampos oro linijos, daugiausiai klientų atsijungė dėl vidutinės įtampos oro linijų gedimų, jomis elektra tiekiama dažniausiai keliems šimtams gyventojų. Daugiausia iššūkių kėlė tos atkarpos, kuriose elektros linijos buvo pažeistos keliose ar keliose dešimtyse skirtingų vietų. Sutaisius gedimą vienoje vietoje ir bandant atstatyti tiekimą paaiškėdavo, kad reikia sutvarkyti kitus pažeidimus toje pačioje atkarpoje.

„Reikšmingos dalies tokio tipo pažeidimų galima išvengti, jei greta oro linijų esantys medžiai būtų ne aukštesni nei tų medžių atstumas iki pačių oro linijų. Žinoma – pačių oro linijų keitimas požeminėmis kabelių linijomis suplanuotas turi būti daromas lygiagrečiai“ – sako ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

ESO jau anksčiau yra parengęs pasiūlymus dėl elektros linijų apsaugos zonų bei proskynų išplėtimo, kuriuos vakar pakartotinai aptarė su Energetikos ministerija. Abi šalys susitarė ieškoti bendrų, tvarių sprendimų dėl apsaugos zonų klausimo, minimizuojant riziką, jog krintantys medžiai pažeis oro linijas. ESO siūlo keisti teisės aktus ir nustatyti aiškius elektros tinklų apsaugos zonose ir už jų ribų augančių medžių priežiūros ir tvarkymo reikalavimus. Trasų valymui 2020 m. skirta 2,1 mln. eurų – tai yra dvigubai daugiau nei 2018 m. Šiais metais bus išlaikoma ne mažesnė lėšų skirtų oro linijų proskynų priežiūrai suma.

Numatytos investicijos į požeminius kabelius

Siekiant išvengti avarijų ateityje būtina derinti oro linijų trasų valymą su šių linijų kabeliavimu. Oro linijų keitimas požeminėmis kabelių linijomis yra ilgalaikis procesas, kurį ESO ir toliau prioritetine tvarka įgyvendins. Bendrovė yra patvirtinusi tolesnių investicijų planą ir iki 2030 m. vien į tinklo atnaujinimą bei jo atsparumo didinimą planuoja investuoti beveik 900 mln. eurų, tame tarpe oro linijų keitimui į požemines kabelių linijas planuoja skirti per 400 mln. eurų. Peržiūrint investicijas dar didesnį prioritetą planuojama skirti tinklų patikimo užtikrinimui – būtent kabeliavimui miškingose vietovėse.

„Per ateinantį dešimtmetį planuojame papildomai 11 tūkst. km oro linijų pakeisti požeminėmis, o kabelinės linijos miškingose vietovėse turėtų sudaryti apie 67 proc. viso šio vidutinės įtampos tinklo. Išanalizavę šio snygio ir ankstesnių stichinių reiškinių padarytą žalą elektros oro linijoms, per artimiausius metus požeminius kabelius ketiname nutiesti su didžiausia sutrikimų rizika susiduriančiose vietovėse”, – teigia M. Keizeris.

Šiuo metu bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudaro apie 126 tūkst. kilometrų, iš kurių apie trečdalį sudaro požeminių kabelių linijos. Per miškus driekiasi apie 15 proc. elektros 10 kV oro linijų, kurių bendras ilgis siekia apie 5 tūkst. km.