Rezoliucija baltarusiams paremti suvienijo Panevėžio miesto politikus

Į neeilinį tarybos posėdį, ir dar pirmadienį, sukviesti Panevėžio miesto politikai vieningai visi iki vieno pritarė rezoliucijai dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo kaimyninėje Baltarusijoje ir mieste partneryje Vitebske, su kuriuo 2018 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

„Panevėžio miesto savivaldybė yra gavusi kreipimąsi iš Baltarusijos miestų partnerių solidarumo judėjimo dėl visiško teisinio įsipareigojimų nevykdymo šalyje. Buvome informuoti, kad dėl sufabrikuotų bylų šimtai baltarusių šiuo metu yra kalėjimuose ir ikiteisminio kalinimo centruose. Jų šeimos prarado galimybę bendrauti su artimaisiais, daugelis nebegali išmaitinti vaikų. Politiniams kaliniams tarptautinis palaikymas yra labai svarbus paramos elementas. Primenu, kad nuo 2018 m. Vitebskas yra Panevėžio miestas partneris. Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindas  – toliau plėtoti miestų pilietinės visuomenės santykius, todėl turime solidarizuotis. Susigiminiavusių miestų solidarumo judėjimo iniciatyvoms pritaria Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kuri palaiko ir Panevėžio miesto savivaldybės sprendimą priimti rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje ir politinių kalinių“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Redakcinėje komisijoje dirbo visų miesto tarybos frakcijų atstovai. Frakcijos „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovė Loreta Masiliūnienė, Jungtinės frakcijos atstovė Vitalija Vasiliauskaitė, Lietuvos socialdemokratų frakcijai atstovavo Arūnas Balčiūnas, Liberalų sajūdžiui – Valdemaras Jakštas, Frakcijai „Kartu“ – Rimantas Ridikas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai – Jurga Girdzijauskienė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos žaliųjų partijos (jungtinė) frakcijai – Maurikijus Grėbliūnas.

Opozicijos atstovai pasidžiaugė, kad valdantieji pagaliau atsižvelgė į kai kuriuos opozicijos siūlymus ir palinkėjo, jog ir toliau tarybos darbe būtų laikomasi panašios demokratijos. Tiesa, konservatorei Jurgai Girdzijauskienei nepatiko, kad iš rezoliucijos projekto dingo įkalintų politinių kalinių pavardės, kurios posėdžio metu buvo perskaitytos.

„Kai kuriems siūlymams buvo pritarta, kai kurias pozicijas keitėme, radome bendrus sprendimus. Tačiau svarbiausia, kad ir taryboje, ir komisijoje buvo aiškus principinis sutarimas dėl šios deklaracijos būtinumo ir palaikymas jos atsiradimui“, – sakė frakcijos „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ pirmininkė Loreta Masiliūnienė.

Judėjimo „Kartu” atstovas buvęs parlamentaras Povilas Urbšys pastebėjo, kad rezoliucija Panevėžiui yra nereikšminga, tačiau yra labai svarbi demokratijos siekiančiai baltarusių tautai. Jis spėjo, kad dėl rezoliucijos draugystė su Vitebsku gali kuriam laikui nutrūkti. Opozicijos lyderė Gema Umbrasienė kvietė prisiminti 1990-uosius kai pati Lietuva laukė palaikymo ir koks jis buvo svarbus. B.Valkiūnienė ragino, svarstant ir tvirtinant rezoliuciją parodyti kaimynams demokratijos pavyzdį.

Pasak „Jungtinės frakcijos“ pirmininko Rimanto Narkūno, redakcinėje komisijoje dirbo frakcijos atstovė Vitalija Vasiliauskaitė, jų pasiūlymams buvo pritarta ir frakcija rezoliucijai pritarė vieningai.

Frakcija KARTU dėl priimtos rezoliucijos džiaugiasi dviem aspektais. „Nors priimtas dokumentas, yra labiau simbolinis veiksmas, bet labai svarbus vertybiniu aspektu. Išreikšdami palaikymą baltarusių tautai, parodome savo solidarumą su tais žmonėmis, kurie kovoja už laisvę, už bendražmogiškas demokratines vertybes. Aišku tai gali atsiliepti mūsų miesto santykiams su dabartine Vitebsko valdžia. Bet diktatoriai nėra amžini“, – sako frakcijos narys Rimantas Ridikas.

Politikas pasidžiaugė, kad tai bene pirmas kartas, kuomet klausimas tikrai demokratiškai buvo svarstomas Panevėžio miesto taryboje. Iš visų frakcijų (valdančiųjų ir opozicinių) buvo sudaryta redakcinė kolegija, kurioje buvo galimybė pristatyti visas nuomones, diskutuoti. Nebuvo pervažiuota, kaip įprastai, daugumos buldozeriu. Kompromisai buvo padaryti ir iš daugumos pusės. Galutinė redakcija pasak politiko daugiau ar mažiau tenkina visus.

„Žinoma, išverstas į baltarusių kalbą tekstas vėl įgavo šiek tiek kitokį atspalvį. Tačiau tai tikrai yra bendras dokumentas, kuris parodo mūsų pačių pilietinę brandą. Norėtųsi, kad sprendžiant ir kitus, tiesiogiai miesto vystymąsi liečiančius klausimus į procesą būtų įtraukiami visi tarybos nariai, nežiūrint politinės priklausomybės. Rezultatas būtų daug geresnis, negu dabar ,kuomet sprendimai priimami siaurame uždarame rate, o paskui „stumiami“ taryboje. Taigi gindami demokratiją Vitebske, turėtumėm labiau puoselėti demokratiją ir Panevėžyje“, sako R. Ridikas.

„Turbūt daugelis pamename, kad siekiant nepriklausomybės mums buvo labai svarbus tarptautinis palaikymas. Šiandien jis svarbus Baltarusijos žmonėms, ypač politinių kalinių šeimoms. Vitebskas yra Panevėžio miestas partneris. Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindas – plėtoti miestų pilietinės visuomenės santykius, todėl turime solidarizuotis. Rezoliucijos priėmimas yra aiškus moralinės pozicijos demonstravimas Baltarusijos žmonėms, pilietinei visuomenei“, – sakė frakcijos „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ pirmininkė Loreta Masiliūnienė.

Rezoliucijoje reikalaujama imtis veiksmų, kad būtų nutraukta prievarta prieš taikius Baltarusijos piliečius, būtų į laisvę paleisti politiniai kaliniai, būtų užtikrinta teisė laisvai rengti susirinkimus, piketus, eitynes, mitingus, demonstracijas, būtų stabdomas valstybinių jėgos struktūrų smurtas prieš taikius piliečius.

Gintautas SUBAČIUS