Savadarbė kosmetika – prasta mintis: vaistininkė G. Šimkė atskleidė, kodėl galime sau tik pakenkti

Nors šiandien įvairių kosmetikos ir grožio prekių galima rasti net ir maisto prekių parduotuvėse, žmonės vis dar mėgsta patys, iš namuose randamų produktų ar priemonių, pasigaminti įvairias veido kaukes, kremus ar šveitiklius. Kadangi kosmetikos industrija yra ne tik labai plati, bet ir gana brangi, natūralu, kad žmonės ieško kišenei draugiškesnių alternatyvų. Tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė skatina likti apdariems ir į odos priežiūrą žvelgti atsakingai – savadarbės kosmetikos priemonės gali labiau pakenkti, nei pagelbėti.

Mitai tėra mitai

Socialiniuose tinkluose apstu vaizdo įrašų, kuriuose tikinama, jog namuose pačių pasidarytos veido kaukės tarsi stebuklingai veikia veido odą, ją išvalo, nuramina ir tuo pačiu visiškai nekenkia. Deja, vaistininkė G. Šimkė atskleidžia, kad dažniausiai tai yra netiesa.

„Ne kartą teko stebėti, kaip žmonės skatinami atsisakyti ekspertų sukurtų ir dermatologų patikrintų kosmetikos produktų ir vietoje jų naudoti savadarbius veido šveitiklius ar kaukes. Tiesa, tokie maisto produktai kaip medus, pomidoras, agurkas, citrina, jogurtas, kava ir kiti savo sudėtyje turi daugybę gerų ir žmogui naudingų vitaminų, mineralų ar antioksidantų, tačiau naudojant juos ant veido odos, efektas gali būti visiškai ne toks, kokio tikimasi.

Pavyzdžiui, kaip šveitiklis naudojama malta kava gali pažeisti veido odą, ją nubrozdinti. Dar blogiau, jei žmogus sugalvoja kaip šveitiklį naudoti druską ar citrinos skiltelę. Nors negyvos odos ląstelės tokiu būdu iš tiesų gali būti pašalinamos, šalia sukuriama nemenka žala odai – gali atsirasti raudonis, bėrimai, nudeginimo žymės“, – sako vaistininkė.

Ji pabrėžia, kad taip yra todėl, kad maisto produktų molekulės nėra pritaikytos mūsų odai – medžiagos maisto produktuose yra per daug didelės molekulinės masės, todėl negali prasiskverbti pro odos apsauginį barjerą ir taip sukurti teigiamo poveikio.

„Vieni keisčiausių mitų, kuriuos esu girdėjusi, kad užtepus dantų pastos ant spuogo – šis nudžius, paprastas kanceliarinis lipalas ar valgomosios sodos pasta pagelbės išvalant inkštirus, o vietoje kremo naudojamas alyvuogių ar kokosų aliejus padės pasiekti tobulą odą. Tačiau dažniausiai susiduriama su alerginėmis reakcijomis, kadangi veido oda yra ypač jautri. Pavyzdžiui, nors medus pasižymi teigiamomis savybėmis organizmui, tiesiogiai jį užtepus ant veido, šis gali sukelti labai stiprią alergiją, bėrimus, pleiskanojimą, uždegimą ar  net atopinį dermatitą“, – perspėja „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė.

Kuo skiriasi?

Anot jos, net renkantis profesionalios kosmetikos priemones gali kilti abejonių, grėsti neatitikimų su turimu odos tipu ar būkle, atsirasti alerginių reakcijų. Tačiau tokių priemonių sudėtyje veikliosios medžiagos veikia molekuliniame lygmenyje, yra gaminamos laikantis visų saugumo reikalavimų ir esminių dermatologijos principų. G. Šimkė įspėja, kad jei jei priemonės sudėtyje matome tam tikras sudėtines dalis, kurias galbūt galime rasti ir savo virtuvėje ar sode, dažniausiai tai būna specialiai išgauti ekstraktai, aliejai ar tam tikri veiklieji mikroelementai.

„Odos priežiūros produktai prieš atsirasdami lentynose praeina ilgą įvairiausių tyrimų kelią: profesionalai kuria formules, grynina sudėtį, atlieka bandymus, kad preparatai atliktų savo funkcijas tinkamai ir nesukeltų žalos. Jautri veido oda taip pat reikalauja ypač švarių kosmetikos sudedamųjų komponentų, todėl veido kaukės, kremai ir kiti kosmetikos gaminiai yra parduodami specialiuose pakuotėse, kad į vidų nepatektų bakterijos ar kiti organizmai.

Naudojant maisto produktus tiesiogiai ant odos yra beveik neįmanoma užtikrinti, jog juose nėra bakterijų, virusų, pelėsio ar kitų mikroorganizmų. Todėl jei veido oda jautri ar turi net ir akimis nematomų pažeidimų – savadarbių kosmetikos produktų naudojimas gali turėti rimtų padarinių“, – sako vaistininkė.

Padariniai gali būti rimti

Ji pasakoja, kad įvairios rūgštys, įeinančios į profesionalias kosmetikos priemones yra specialiai veidui pritaikytos koncentracijos, kad atliktų savo funkciją, tarkime, nusluoksniuotų, bet nenudegintų odos. Tačiau tepant veidą citrinos riekele, acto rūgštimi ar kitais dirginančiais produktais, nėra jokios garantijos, kad veido oda nebus nudeginta, sudirginta ir pažeista.

„Negana to, naudojant maisto produktus vietoje veido kaukių, yra užkemšamos veido poros. Pavyzdžiui, nors kokosų aliejus sukuria drėgnos ir pamaitintos odos įspūdį, visgi jis pasižymi komedogeniškomis savybėmis. Tai reiškia, kad jis gali užkimšti poras, o tai ypač aktualu riebią odą turintiems žmonėms“, – priduria G. Šimkė.

Vaistininkė primena, kad sveikos odos pH yra lengvai rūgštinė,  o pH lygmeniui siekiant 5,5, oda geriausiai įdarbina apsaugines savo funkcijas. Naudojant įvairius maisto produktus ant veido odos, odos pH yra išbalansuojamas, tad apsauginis barjeras būna pažeidžiamas, o  veido oda pradeda sausėti arba kaip tik išskirti daug sebumo, parausta, niežti, pleiskanoja ar, paprasčiausiai, pradeda greičiau senti.

„Žinoma, nesiskundžiantiems akių jautrumu, agurko riekutės po akimis didelės žalos nesukels, tačiau išskyrus vėsinantį poveikį, kuris ir atlieką visą darbą mažinant maišelius po akimis, nieko kito neįvyks. Tad pabandžius profesionalias paakių kaukes, galima sulaukti ne tik paburkimo pamažėjimo, bet ir drėkinimo, sudirgusios odos nuraminimo ar netgi šviesinimo efektų. Ir, svarbiausia, nereikės rizikuoti alerginėmis reakcijomis“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkė.