SEB tyrimas: energinis efektyvumas gyventojams jau yra svarbiau negu būsto vieta

Sakoma, kad svarbiausias kriterijus renkantis būstą yra vieta. Tačiau šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kone pusė (48 proc.) šalies gyventojų kaip prioritetą nurodo būsto energinį efektyvumą. Tiesa, trečdalis apklaustųjų pripažino, kad nėra svarstę apie investicijas, kurios padėtų pagerinti būsto energinį efektyvumą ir kartu sumažinti sąskaitas už šildymą.

„Pastaraisiais metais dešimtys tūkstančių namų ūkių įsirengė saulės elektrines. Iš savo statistinių duomenų pastebime, kad teikiame vis daugiau vartojimo paskolų šilumos siurbliams įsirengti.  Tai  tik pora pavyzdžių, rodančių, kad gyventojai stengiasi gerinti savo būsto energinį efektyvumą,  kartu daro ir tvarumo pokyčius. Mažiau būstui šildyti suvartotos energijos – mažesnės ir CO2 emisijos“, – teigia Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Anot jos, tyrimo duomenimis, šiuo metu energinį efektyvumą gyventojai laiko svarbiausiu nuosavo būsto kriterijumi, svarbesniu už būsto vietą konkrečiame rajone ar žalią, tvarkingą aplinką.

Žaluma – svarbiau negu patogi vieta

Žalia, tvarkinga aplinka tarp svarbiausių kriterijų užėmė antrą vietą. Ją nurodė 44 proc. visų respondentų. Būsto vietos svarbą išskyrė 41 proc. apklaustųjų, taigi šis aspektas liko trečias.

Kiti gyventojams aktualūs nuosavo būsto kriterijai – galimybė lengvai pasiekti parduotuves ir prekybos centrus bei laisvai prie namų pasistatyti automobilį – surinko šiek tiek mažiau balsų – atitinkamai 39 ir 34 procentus.

Apklausos duomenimis, žaliosios erdvės labiau rūpėjo moterims (47 proc.) negu vyrams (40 proc.). Taip pat moterys labiau negu vyrai savo atsakymuose akcentavo viešosios infrastruktūros poreikį – didesnę reikšmę teikė viešojo transporto tinklo artumui, galimybei lengvai pasiekti mokyklas ir vaikų darželius.

Rūpi, bet trečdalis investuoti negalvoja

Nors būsto energinį efektyvumą svarbiausiu kriterijumi laiko kas antras, trečdalis gyventojų pripažįsta niekada nepagalvoję apie papildomas investicijas į tai ar alternatyvius energijos šaltinius – saulės, vėjo, geoterminę energiją.

Tiesa, kad sąskaitos  už šildymą būtų mažesnės, investuoti  iki 5 proc. būsto kainos sutiktų  17 proc. apklaustųjų, iki 10 proc. – 21 proc. apklaustųjų.

Kas penktas respondentas (19 proc.) atsakė, kad už galimybę naudotis atsinaujinančiaisiais ištekliais sutiktų papildomai sumokėti iki 10 proc. būsto kainos. Tokia pat dalis asmenų teigė, kad galėtų investuoti iki 5 procentų.

Sprendimą papildomai investuoti į tvarius energetikos sprendimus labiausiai palaikė žmonės, nurodę, kad gyvena nuosavame būste, kuriam įsigyti yra gavę ir šiuo metu grąžina paskolą.

Šių metų kovą SEB banko užsakymu apklausą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1 000 asmenų nuo 18 iki 74 metų.