Šešėlinis ministras D. Labanavičius kreipėsi į A. Armonaitę, reikalaudamas paaiškinti užsienio žiniasklaidos pranešimus apie Lietuvos ES nepateiktą ekonomikos gaivinimo planą

Šešėlinis ekonomokos ir inovacijų ministras LVŽS frakcijos narys Seime Deividas Labanavičius raštu kreipėsi į ministrę Aušrinę Armonaitę prašydamas paaiškinti, kodėl Lietuva iki šiol Europos Sąjungai (ES) nepateikė savo ekonomikos gaivinimo plano ir, planuodama ES ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų panaudojimą, atsilieka nuo kitų ES valstybių narių.

„Euractiv“, nepriklausomas Europos žiniasklaidos tinklas, kurio specializacija – Europos Sąjungos politika, praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių iki šiol nėra pateikusi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ar bent jo juodraščio ES. Pagal šį planą Lietuva galėtų panaudoti kone 3 mlrd. eurų dotacijų ekonomikai, patiriančiai sunkumus dėl COVID-19, gaivinti. Tą jau spėjo padaryti net 19 ES valstybių narių (https://www.euractiv.com/section/eu-council-presidency/news/eight-eu-countries-have-not-yet-submitted-recovery-plans-to-brussels/).    

„Valdančiųjų elgesys stebina. Pirmiausiai ekonomikos gaivinimo plano lėšos jų iniciatyva buvo išimtos iš 2021 m. valstybės biudžeto, nors didžioji dalis ES valstybių šias lėšas jau yra susiplanavusios panaudoti su šių metų biudžetu. Dabar, iš užsienio žiniasklaidos, išgirstame nuogąstavimus, kad Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio valstybių, kuri šio plano Briuseliui iki šiol nepateikė, nors tą jau padarė net 19 ES valstybių. Priežastys, kodėl taip elgiamasi – nesuvokiamos, nes turime visas galimybes konsultuotis su ES ekspertais ir tobulinti planą, jei tik laiku tą padarytume – artėja balandžio mėnuo, kuris yra galutinis plano pateikimo terminas“, – stebisi LVŽS šešėlinės Vyriausybės ministras D. Labanavičius.

D. Labanavičiaus teigimu, ES teisės aktai ragina valstybes nares konsultuotis su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitomis susijusiomis šalimis rengiant ir įgyvendinant atsigavimo ir atsparumo planus. Tokių konsultacijų dėl ekonomikos gaivinimo plano, kaip viešai jau kalba Nacionalinės NVO koalicijos vadovai, taip pat šiuo metu nėra.

„I. Šimonytės Vyriausybė pradėdama savo veiklą deklaravo išskirtinį skaidrumą ir norą konsultuotis su visuomene, klausytis žmonių. Panašu, kad viskas vyksta priešingai – ateities ekonomikos DNR planas buvo peržiūrimas ir paskui naikinamas  konsultuojantis su vieninteliu verslo atstovu Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu M. Dubnikovu, patariamojoje ekspertų taryboje, kurios rekomendacijomis buvo suvaržyti smulkieji verslai, matėme tų pačių stambiųjų verslų atstovus iš Lietuvos verslo konfederacijos bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos. Smulkieji verslai ekspertų taryboje nedalyvauja, nes iki šiol nepakviesti. Dabar iš Nacionalinės NVO koalicijos girdime, kad NVO nieko nežino apie konsultacijas dėl plano rengimo, kuriame bus planuojama panaudoti apie 3 mlrd. eurų dotacijų. Kyla labai daug klausimų, kokius interesus atstovauja ši Vyriausybė, staiga nusprendusi užsidaryti nuo nevyriausybinio sektoriaus ir smulkiųjų verslų ten, kur priimami ateities ekonomikai reikšmingi sprendimai. Dėl to paprašiau ministrės atsakyti į klausimą, su kokiais socialiniais partneriais konkrečiai yra diskutuojama dėl ekonomikos gaivinimo plano ir kodėl nėra įtrauktas NVO sektorius“, – teigia D. Labanavičius.

Pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF) Lietuvai yra numatyta 2,6 mlrd. eurų dotacijų. Toks precedento neturinčių ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymas vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu gali reikšmingai paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą ir nulemti artimiausių dešimtmečių Lietuvos ekonominę ateitį. Į šių metų biudžetus RRF lėšas jau yra įtraukusios tokios valstybės kaip Austrija, Italija, Prancūzija, Vokietija. Nuo šių ES senbūvių neatsilieka ir naujosios ES valstybės narės, netgi Lietuvos kaimynė prie Baltijos jūros Estija.