Skiepai išlieka veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar valgant jo produktus. Lietuvoje tokie erkinio encefalito atvejai registruojami beveik kasmet, o efektyviausia apsauga išlieka vakcinacija. 

Pagrindiniai viruso sukėlėjai – erkės, smulkūs graužikai ir paukščiai. Visgi, žmogus šiuo virusu dažniausiai užsikrečia įkandus erkei ar vartodamas žalią (nepasterizuotą) ožkos ar karvės pieną.

Dažnu atveju erkinis encefalitas gali priminti gripo bei peršalimo simptomus. Įprastai virusas pasireiškia pakilusia temperatūra, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Žmogus šiuos ligos simptomus pajaučia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo. Kartais pasitaiko ir antra ligos banga, jos metu virusas gali pasiekti smegenis bei sukelti jų uždegimą. 

Mokslinių tyrimų duomenimis, skiepai nuo erkinio encefalito stipriai sumažina sergamumą tarp paskiepytų gyventojų, o vakcinų efektyvumas siekia net 98 procentus. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Pirminis imuninis atsakas nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus dvejoms savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo. Optimaliausia apsauga įgyjama pasiskiepijus trečiąja vakcinos dozę ir vėliau skiepijantis palaikomosiomis vakcinos dozėmis.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją