Spaudos atgavimo dieną – kovą už lietuvišką žodį liudijanti knyga

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką pasiekė nuoširdi dovana – bibliotekos skaitytojas JUOZAS MOTIEJAUSKAS atnešė padovanoti paties parengtą ir savo lėšomis išleistą knygą „Tyli kova“ apie savo šeimos knygnešius.

Knygoje, išleistoje 1000 egz. tiražu, J. Motiejauskas pasakoja apie savo šeimos Motiejauskų knygnešių grupelę, veikusią Darbėnų valsčiuje Kretingos apskrityje.

Antanas Motiejauskas, autoriaus prosenelis, su gausia savo šeima – sūnumis ir jų vaikais – spaudos draudimo laikais įsitraukė į lietuviškų knygų gabenimo iš Tilžės, slėpimo ir platinimo veiklą ir niekada nebuvo įkliuvę žandarams. A. Motiejauskas organizavo knygų gabenimą, rėmė veiklą pinigais, slėpė knygnešius ir knygas, jas platino. Jo sodyba Vaineikių kaime buvo knygnešių postovis.

Pargabenę iš Tilžės, Motiejauskų sodyboje knygnešiai palikdavo didelę dalį knygų, paskui platino aplinkiniuose kaimuose – „knygos Darbėnuose buvo platinamos išradingai, apgalvotai, dideliais kiekiais,“ rašo autorius.

Medžiagą knygai J. Motiejauskas rinko kelis metus, ją leisti padėjo sūnus ir vaikaitis. J. Motiejauskas pasakojo, kad dauguma šeimos vyrų turėjo matematinių gabumų, puikią atmintį. Jis taip pat baigė tiksliuosius mokslus, Plungėje dirbo matematikos mokytoju, Radviliškio švietimo skyriuje mokyklų inspektoriumi, paskui Panevėžio r. Švietimo skyriuje.

Ateidamas į biblioteką Juozas Motiejauskas atsinešė parodyti išlaikytų senų sovietmečio naikinimo meto knygų. Taip pat 1890 m. išleistą knygnešių atneštą Bibliją, kurioje – lietuvių raštas su naujojo raidyno raidėmis. Autorius mano, kad knygnešių dėka raštas su naujuoju raidynu plito ir įsitvirtino visoje Lietuvoje – „knygnešiai nešė naują lietuvių kalbos gryninimo šviesą visai Lietuvai“.

Knyga „Tyli kova“ atsirado iš noro nušviesti garbingą mūsų istorijos dalelę, kad protėvių, nešusių Lietuvai šviesą, laisvę, Nepriklausomybę, darbai nebūtų pamiršti – „kovotojų vaikų ir vaikaičių šventoji pareiga yra iškelti dienos švieson vardus tų, kas toje kovoje dalyvavo“, rašo J. Motiejauskas.

Kviečiame domėtis