Specialistė perspėja: rudenį erkės vėl suaktyvėja, todėl būtina pasirūpinti augintinių apsauga

Atėjus rudeniui ir šiek tiek atvėsus orams augintinių šeimininkai dažnai numoja ranka į erkių keliamą pavojų ir nebesirūpina apsauga nuo jų. Specialistai primena, kad erkių aktyvumas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Rudenį, kai orai šilti ir drėgni, mažosios kraujasiurbės itin suaktyvėja. „Vet1“ veterinarijos specialistė Justina Maniušienė pataria, kaip geriausia saugoti savo keturkojus draugus nuo ligas sukeliančių parazitų.

Didžiausios šeimininkų klaidos

„Dažniausia klaida būna ta, kad vaistus nuo erkių augintinių šeimininkai naudoja rečiau nei nurodyta instrukcijoje. Pavyzdžiui, reikia lašinti lašus kas 4 savaites, o lašina kas 6 savaites. Tokiu atveju vaistai apsaugo tik tas 4 savaites, o dvi savaites augintinis lieka neapsaugotas. Kita dažna klaida – per anksti nuimamas antkaklis nuo erkių. Žinoma, yra ir tokių atvejų, kai tik atėjus rudeniui, apsaugos šeimininkai iš viso atsisako“, – dažniausiai lietuvių daromas klaidas įvardija J. Maniušienė.

Erkės gamtoje aktyvios išlieka iki kol temperatūra laikosi apie +6°C ir daugiau. Pirmasis ir didžiausias erkių aktyvumo laikotarpis būna pavasarį, kuomet oro temperatūra pakyla aukščiau +6°C, pirmieji užsikrėtimai erkių platinamomis ligomis prasideda po 2-4 savaičių nuo erkių aktyvumo pradžios. Vasaros metu erkių aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, jei įsivyrauja karšti ir sausi orai, erkių aktyvumas mažėja.

Antrasis erkių aktyvumo pikas prasideda būtent rudenį, kuomet dar yra gana šilta, tačiau drėgna. Tokį erkių aktyvumą lemia ne tik orai, bet ir jų vystymosi stadijos. Todėl rudenį ypač svarbu saugoti augintinius nuo erkių, ypač keliaujant grybauti, uogauti ar leidžiant aktyvų laisvalaikį gamtoje.

Kaip saugoti nuo erkių?

Augintinius apsaugoti nuo erkių galima įvairiais būdais. „Yra tiek augalinės kilmės produktų, tiek vaistinių preparatų. Augalinės kilmės preparatai gali būti naudojami kaip papildoma apsauga kartu su vaistiniais preparatais. Augaliniai produktai taip pat rekomenduojami jautriems, sergantiems ar senyviems augintiniams, nėštumo ir žindymo laikotarpiu, kuomet vaistiniai preparatai nėra tinkami. Augalinių preparatų pasirinkimas tikrai platus – lašai, antkakliai, purškalai, todėl galima pritaikyti bet kuriam augintiniui pagal jo poreikius. Pagrindinis trūkumas – trumpas veikimo periodas, dėl to priemones reikia naudoti dažnai.

Vaistiniai preparatai yra itin efektyvūs, pasižymi ilgalaikiu poveikiu. Yra tokių priemonių, kurios veikia net iki 8 mėnesių, t.y. visą erkių aktyvumo laikotarpį. Vaistinių preparatų pasirinkimas dar platesnis – lašai, antkakliai, purškalai, tabletės, todėl galima pasirinkti, kas veikia geriausiai, kas patogiausia ir labiausiai tinka augintiniui. Visi teisingai naudojami vaistiniai preparatai nuo erkių yra efektyvūs ir apsaugo augintinius nuo jų pernešamų ligų, net jei erkė įsisiurbia, tikimybė susirgti yra itin maža“, – tikina „Vet1“ specialistė.

Ji pataria atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma vaistinių preparatų veikia ne atbaidančiai, o būtent tuo momentu, kai erkė įsisiurbia. Todėl nereikėtų išsigąsti, jei naudojant vaistus nuo erkių, randate jų įsisiurbusių. Ligų sukėlėjai iš erkės į gyvūno organizmą patenka tik po 24-48 val. po įsisiurbimo, o vaistai nuo erkių pradeda veikti iš karto. Per 24 val., o dažnu atveju ir greičiau, erkė žūsta, todėl ligų sukėlėjai į gyvūno organizmą nebepatenka. Jei dažnai lankotės ten, kur daug erkių, prie pagrindinės apsaugos priemonės galima naudoti momentinio poveikio erkes atbaidančius purškalus. Jie efektyviai veikia apie pora valandų ir papildomai saugo augintinį nuo erkių.

Erkės sukelia sunkias ligas

Erkės pavojingos tuo, kad platina įvairias ligas, kurios itin pavojingos augintiniams – babeziozė, anaplazmozė, laimo liga ir erlichiozė. Lietuvoje dažniausiai pernešama erkių liga – babeziozė. Ligos eiga priklauso nuo babezijos (sukėlėjo) rūšies ir augintinio imuniteto.

„Babezia pirmuonis patekęs į kraują pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius. Ligos eiga gali būti žaibinė, ūmi arba lėtinė. Dažniausiai pasitaiko ūmi ligos forma ir jai būdingi požymiai: pakilusi temperatūra, vangumas, silpnos užpakalinės kojos, tamsios spalvos (tamsumas gali būti net kaip juodos arbatos) šlapimas, gali atsirasti viduriavimas, apetito stoka. Pastebėjus tokius požymius nedelsiant reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją ir pradėti gydymą. Pasireiškus žaibiškai formai augintinis staigiai nusilpsta ir liga baigiasi mirtimi, esant ūmiai ligos formai, laiku suteiktas gydymas dažniausiai būna sėkmingas“, – tikina J. Maniušienė.

Išgelbėjo sunkiai susirgusį šunį

Ji prisimena atvejį, kai su kolegomis teko gelbėti 3 mėnesių amžiaus šuniuką. Padarius kraujo tyrimą paaiškėjo, kad sveikų raudonųjų kraujo kūnelių beveik nėra, būklė blogėjo labai greitai. Vienintelis šansas išgelbėti šunelį buvo daryti kraujo perpylimą, nes vaistai jau nebebūtų padėję.

„Visa laimė, kad šeimininkai turėjo, stiprų, sveiką ir tinkamo svorio suaugusį šunį, kuris ir tapo donoru. Po kraujo perpylimo, laukė sunkus sveikimo laikotarpis, keletą dienų būklė buvo labai sunki, tačiau mums pavyko šuniuką išgelbėti, jis pasveiko visiškai. Tokiose kritinėse situacijose iš tiesų labai svarbu greitai reaguoti, todėl visada vos pastebėjus pirmus simptomus reikia kuo skubiau apsilankyti veterinarijos klinikoje. O kad tokių situacijų nebūtų, geriausiai gali padėti tinkama apsauga nuo erkių“, – pataria „Vet1“ specialistė.

Kitos erkių platinamos ligos pasireiškia rečiau, tačiau radus įsisiurbusią erkę ir po to pastebėjus gyvūno būklės pasikeitimus, patariama nedelsiant pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.