Surengtos svarbiausios Karinių oro pajėgų vertinamosios lauko taktinės pratybos ,,Budrus sakalas 2021“

Birželio 1–12 dienomis vyksta svarbiausios šių metų Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vertinamosios lauko taktinės pratybos „Budrus sakalas 2021“. Pratybose vykdyti skirtingo pobūdžio gynybines užduotis treniruojasi Karinių oro pajėgų Vadovybės štabo, Aviacijos bazės, Oro gynybos bataliono, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos bei Ginkluotės ir technikos remonto depo kariai. Drauge su Karinių oro pajėgų kariais treniruojasi ir Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Specialiųjų operacijų pajėgų padalinys, NATO oro policijos misijos kariai. Mokymuose iš viso dalyvauja apie 700 karių.

Vertinamųjų lauko taktinių pratybų eigą ir rezultatus pakomentavo Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depo vadas pulkininkas leitenantas Andrius Stuknys, pratybose dalyvaujantis kaip pratybų vertinimo grupės vadovas:

Kokios užduotys vykdomos pratybose?

Pagrindinis šių vykdomų pratybų tikslas – įvertinti Karinių oro pajėgų vadavietės ir atskirų vienetų planavimo ir koordinavimo operacijas, vykdant iškeltas užduotis. Šios pratybos vyksta tiek sausumoje, tiek ir ore, todėl iškeltų užduočių kompleksiškumas pakankamai aukštas. Kartu treniruojasi NATO Oro Policijos pajėgos, vykdant specialias oro operacijas, taip pat Specialiųjų operacijų pajėgų padalinys planuojant ir vykdant antžemines užduotis. Papildomai įtraukti ir nekonvencinio karo elementai, kai nėra aiškiai apibrėžtas priešas, jo tikslus pajėgumas ir ketinimai. Taip siekiama įvertinti savų pajėgų atsparumą ir ištvermę prieš ilgalaikes priešo išvarginimo strategijas.

Kaip pavyksta įgyvendinti pratybų tikslus ir uždavinius?

Vienas šių pratybų siekinių – atsakingo karinio planavimo ir koordinavimo personalo paruošimas, įvertinimas ir rezultatų analizė, siekiant efektyviai planuoti ir vykdyti įvairaus pobūdžio operacijas. Ši užduotis nelengva, stengiamasi, kad karinis planavimas vyktų sklandžiau ir būtų nedelsiant pritaikoma bet kuri įgyjama patirtis. Pratybų metu efektyviai naudojamės išmoktų pamokų prieinamumu ir savalaikiu jų įgyvendinimu. Šios pamokos sistemiškai analizuojamos ir saugomos, kad nesunku būtų jas rasti ir jomis pasinaudoti. Karinės patirties sukaupta tikrai daug, todėl liko paskesni patirties pasidalijimo veiksmai, kad būtų prieinama atitinkamam personalui ir ateityje.

Kas palieka didžiausią patirtį?

Pratybų rezultatai rodo, kad nenumatytose kovos aplinkose mūsų kariai ir turi būti treniruojami veikti. Bendradarbiaujant su kitais kariniais vienetais buvo ugdomi įgūdžiai ir gilinamos žinios. Planuojant ir koordinuojant karinius veiksmus stengėmės numatyti netikėtus priešo veiksmus. Pagrindinis šių pratybų siekinys – apsvarstyti ir įvertinti, kaip atitinkami vienetai galėtų efektyviai reaguoti į įvairias karines grėsmes.

Pratybų metu naudojama oro gynybos ginkluotė – priešlėktuvinės gynybos raketinis kompleksas „Stinger“, taktines užduotis vykdo sraigtasparniai AS365N3+ ,,Dauphin“, Mi-8, transportinis lėktuvas C-27J ,,Spartan“. Svarbia pratybų dalimi tampa ir vidutinio nuotolio taikinių aptikimo radiolokatorius TRML-3D/32, vykdomos radaro perdislokavimo treniruotės.