Surinkti dokumentai, kodėl Panevėžyje nebuvo pastatyta Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūra

Leonas Kaziukonis

Šiemet minint 50 metų sukaktį, kai skulptorius Bernardas Bučas specialiai Panevėžiui sukūrė „Nevėžio“ skulptūrą, pamėginta įminti nemažesnio senumo mįslę, kodėl miesto valdžia jos atsisakė. Deja, archyvuose atlikus visą įmanomą dokumentų paiešką, dokumento, kuriame būtų nurodytos šio atsisakymo priežastys, nepavyko rasti. Ko gero, jis toks ir nebuvo surašytas.

Surinkti dokumentai jau yra aptarti. Straipsnis „Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“ skelbiamas naujausiame Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ numeryje (2019, Nr. 2). Parengta ir dokumentų paroda. Ji veikia Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale (M. Valančiaus g. 3). Parodą galima aplankyti archyvo darbo valandomis.

Užsitęsė pernelyg ilgai

Atskirai ir plačiau panagrinėkime, kas tokio atsitiko, kad Panevėžio miesto vykdomasis komitetas, turėjęs rimtus planus skvere prie Draugystės alėjos (dabar A. Jakšto g.) pastatyti Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūrą, staiga persigalvojo ir čia pastatė kito skulptoriaus propagandinį kūrinį, pavadintą „Žemė-Motina-Taika“.

Kaip liudija dokumentai, leidimą čia pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą iš Valstybinio statybos reikalų komiteto miesto valdžia gavo 1969 m. kovo 10 d. Tais metais Bernardo Bučo parengtas „Nevėžio“ skulptūros maketas respublikinėje Meno taryboje buvo palankiai įvertintas ir suderintas. Tačiau skulptūros pastatymo projektavimas pernelyg ilgai užsitęsė.

Kai nuolatiniai raginimai paskubėti nepadėjo, 1972 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas V. Stalnionis raštu kreipėsi į Kauno „Dailės“ kombinato direktorių S. Gudanavičių skirti kitą architektą „Nevėžio“ skulptūros pastatymo ir aplinkos sutvarkymo projektui parengti.

„Dailės“ kombinato atsakymo Panevėžio archyve nėra, bet iš kitų dokumentų matyti, kad „Nevėžio“ skulptūros su nekantrumu vis dar buvo laukiama. Atsisakyta jos po 1972 metais rudeniop Panevėžyje vykusios skulptorių kūrybinės stovyklos. Miesto valdžia vietoj Bernardo Bučo „Nevėžio“ pasirinko Kazimiero Kisielio sukurtą skulptūrą „Motinystė“.

Vėliau šią skulptūrą statant, jos pavadinimas buvo pakeistas į „Kūdikis-Motina-Taika“. Dėl leidimo ją pastatyti Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Valstybinį statybos reikalų komitetą kreipėsi 1973 m. liepos 26 d. Skulptūra buvo atidengta 1974 metais ir skirta Panevėžio išvadavimo iš hitlerinių okupantų 30-mečiui. Skulptūrą pastačius, jos pavadinimas buvo patikslintas į „Žemė-Motina-Taika“.

Įvykių kontekstas ir priežastys

Atsekus įvykių eigą, galima atsekti ir įvykių kontekstą bei nustatyti priežastis, kodėl bene keturis metus statyta „Nevėžio“ skulptūra buvo iškeista ir jai miestą papuošti nebuvo lemta. Priežastis prielaidų pavidalu galima nustatyti dvi.

Pirma priežastis. Visuose išlikusiuose Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros eskizuose ir modeliuose Nevėžis vaizduojamas susimąstęs, parimęs ant rankos, senas ir su ilga barzda taip, kaip eilėraštyje „Lietuva brangi“ apdainavo Maironis: Ten susimąstęs tamsus Nevėžis/Kaip juosta juosia žaliąsias pievas/Banguoja, vagą giliai išrėžęs/Jo gilią mintį težino Dievas. B. Bučas rašė, kad „Nevėžį“ jam konstruoti labai džiugu, nes jį sukurti siekia kuo savitesnį originalesnį – „bučiškesnį“ – kaip 1930 metais sukurto „Vytauto“ tęsinį. Ar ano meto sovietinei miesto valdžiai tokia tautiškumą žadinanti skulptūra buvo reikalinga? Žinoma, kad ne.

Antra priežastis. „Nevėžio“ skulptūros pastatymas nusitęsė iki 1972 metų. Kaip tik tų metų gegužės 14 d. Kaune, protestuodamas prieš sovietinį režimą, susidegino Romas Kalanta. Atsiliepdami į tai, Panevėžio jaunimas, paslapčia keliose vietose iškėlė trispalvę, namų sienas išpaišė antisovietiniais šūkiais ir ano meto valdžią kaip reikiant išgąsdino. Tokiu laiku statyti „Nevėžio“ skulptūrą miesto valdžiai buvo neparanku ir ją, atsiradus progai, iškeitė į kitą skulptūrą, skirtą taikai ir motinystei.

Apie nuošaliai Panevėžio pastatytą „Nevėžio“ skulptūrą

  • Panevėžio teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos viršininko Algimanto Naruševičiaus iniciatyva ir rūpesčiu prie Papušių kaime statomo Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginių administracinio pastato suprojektuotas dekoratyvinis baseinas ir numatyta pastatyti Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūrą.
  • Valstybinis statybos reikalų komitetas šiai skulptūrai suprojektuoti ir pastatyti leidimą išdavė 1978 m. balandžio 7 d.
  • Numatytą pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą Bernardas Bučas patobulino. Atsižvelgdamas į miesto valdžios reikalavimus, jos nuogumui pridengti ant klubų uždėjo skraistę.
  • Skulptūrą užbaigė jau pasiligojęs. 1979 metais ją pastačius, gruodžio 21 d. mirė. Tai paskutinis ir panevėžiečiams reikšmingiausias Bernardo Bučo darbas. Tik gaila, kad dėl ano meto miesto valdžios riboto požiūrio ir baimės, įspūdingai „Nevėžio“ skulptūrai mieste vietos neatsirado.

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis

„Nevėžio“ skulptūros gipsinis modelis, saugomas Panevėžio rajono Smilgių gimnazijos muziejuje. Antano Židonio nuotrauka.

AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: