Svarbu nepražiopsoti: kodėl pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reiktų prieš atšylant orams?

Lietuvoje šylant orams bunda gamta, o su ja – ir pavojingas infekcines ligas nešiojančios erkės, aktyviausios šiltuoju metų laiku: nuo pirmojo sniego nutirpimo iki paskutiniųjų šiltų rudens dienų. Gydytojai ir draudikai pažymi, kad pirmieji erkinio encefalito užsikrėtimo atvejai registruojami dar ankstyvą pavasarį ir primena, kodėl pasirūpinti tinkama apsauga – skiepais nuo šios ligos – reikėtų jau dabar.

Aktyviausias periodas – iki augalų sužydėjimo

Daugelis žmonių mano, kad šaltos žiemos erkes išnaikina ilgam. Visgi gamtininkai pastebi, kad šie voragyviai yra itin atsparūs atšiaurioms oro sąlygoms, o aktyviais tampa oro temperatūrai vos spėjus atšilti iki 5°C. Todėl pasikliauti šaltojo sezono poveikiu – klaidinga.

Ypač aktyvios erkės būna pavasario pradžioje, iki pilno augmenijos sužaliavimo ir augalų sužydėjimo. Nors po pavasarinio gamtos atgimimo erkių aktyvumas šiek tiek prislopsta, jų ir toliau reikia saugotis iki paskutiniųjų šiltų dienų. Dėl minėtų priežasčių gydytojai rekomenduoja skiepytis nuo erkinio encefalito dar iki šiltojo metų laikotarpio. Patikimiausią apsaugą sudaro trys pirmosios vakcinos dozės, po kurios skiepai turi būti kartojami kas 3 – 5 metus.

„Skiepijimasis nuo erkinio encefalito užtikrina 98–99 proc. apsaugą tuomet, kai laikomasi skiepų plano. Svarbiausia plano dalis – imuniteto suformavimas pirmomis trijomis dozėmis, kai antrasis skiepas daromas po 1–3 mėnesių, o trečiasis – po 9–12 mėnesių. Tik trečioji vakcinacija sukuria ilgalaikį imunitetą, kuris gali trukti iki 5 metų. Čia nevalia sustoti, manant, jog visas darbas atliktas. Vėliau reguliariai kartoti skiepus ne rečiau kaip kas trejus metus iki 60 metų“, – sako „Affidea Lietuva“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Natūralu, kad žmonės gali pamiršti ar praleisti vėlesnių skiepų datą. Gydytoja nuramina, kad tai nėra problema ir dėl to nereikia visos vakcinacijos schemos kartoti iš naujo – skiepai toliau tęsiami pasitarus su gydytoju.

Erkei įsisiurbus, nėra jokios apsaugos nuo ligos rizikos

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, praėjusiais metais skiepams nuo erkinio encefalito įsigyti buvo išmokėta beveik 50 tūkst. eurų suma, o galimybe pasiskiepyti pasinaudojo kas dešimtas apsidraudęs ERGO sveikatos draudimu. Aktyviausiai skiepijamasi buvo vasario ir kovo mėnesiais, būtent šiuo laikotarpiu pasiskiepijo daugiau nei trečdalis visų apdraustųjų.

„Žmonėms vis daugiau laiko skiriant aktyviam laisvalaikiui gamtoje, kur užsikrėtimo erkiniu encefalitu rizika yra didžiausia, labai svarbu nepamiršti pasirūpinti savo saugumu. Todėl skatiname atsakingai įvertinti šios ligos riziką, ypač žinant, jog Lietuva priklauso vienam aktyviausių erkinio encefalito židinių Europoje“, – sako Marija Radžvilienė, ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros skyriaus vadovė.

Pasak šeimos gydytojos K. Lebedevaitės, net ir naudodami apsauginius repelentus žmonės negali būti užtikrinti, kad erkių išvengti pavyks.

„Erkės yra itin kibūs, aktyviai savo auką medžiojantys voragyviai, kurių galime parsinešti į namus tiek po išvykos į mišką, tiek į miesto parką. Erkei įsisiurbus, erkinio encefalito infekcija yra perduodama voragyvio seilėmis vos per kelias sekundes. Neapsaugo net skubi įkandimo vietos dezinfekcija. Todėl po įkandimo patariame savo būklę stebėti apie mėnesį arba, jei yra galimybė, įsisiurbusią erkę priduoti laboratoriniam ištyrimui“, – sako K. Lebedevaitė.

Požymiai gali pasireikšti ir po mėnesio

Gydytojos teigimu, žmones dažnai klaidina neįprasta erkinio encefalito eiga. Pirmieji požymiai gali pasireikšti per gana ilgą inkubacinį periodą, trunkantį nuo 2 iki 28 dienų. Peršalimo simptomus primenantys požymiai – karščiavimas, raumenų, galvos skausmai, nuovargis ir bendras silpnumas – gali trukti apie savaitę. Po jos seka apgaulingo pagerėjimo etapas, kuris gali trukti iki 7 dienų.

Antroji ligos banga užklumpa apie trečdalį infekciją gavusių žmonių, jiems pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimai. Sergantieji skundžiasi stipriais galvos skausmais, mieguistumu, pykinimu, vėmimu, nevaldomu karščiavimu ar net koordinacijos sutrikimu. Daliai žmonių galvos smegenų pažeidimas, kurį sukelia erkinis encefalitas, gali turėti itin stiprių liekamųjų reiškinių – nuo miego sutrikimo iki neįgalumo.