Pixabay.com

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų

„Swedbank“ ekonomistai mato daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų ir gerina daugelio šalių augimo prognozes. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais, protekcionizmu bei galimomis ekonominės politikos klaidomis.

JAV ekonomikos augimas viršijo lūkesčius, Kinija keičia kryptį

Nerimas, jog infliacijos ir palūkanų normų šuolis gali sukelti didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukį kol kas netapo realybe. Pernai JAV BVP augo 2,5 procento, o „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad augimas turėtų išlikti panašus ir šiemet.

„Kol kas JAV ekonomikos augimą palaiko ir dosnios valdžios sektoriaus išlaidos, ir privataus sektoriaus investicijos, ir neblėstantis vartojimas. Kol kas nėra priežasčių piešti niūresnius scenarijus, JAV toliau sparčiai kuriamos darbo vietos, gerėja vartotojų lūkesčiai. Tačiau toks ekonomikos atsparumas turi ir daug kam nepageidaujamų šalutinių pasekmių – infliacija nebemažėja, o bazines palūkanų normas centrinis bankas karpyti pradės tik rudenį“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Prognozuojama, kad Kinijos ekonomikos augimas šiemet šiek tiek sulėtės, bet sieks beveik 5 procentus. Ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad dabar svarbiau ne augimo tempas, o sparčiai besikeičiantys jo veiksniai – investicijos į nekilnojamąjį turtą toliau mažės, tačiau įsibėgėja pramonės investicijų augimas.

„Kinijoje tęsiasi nekilnojamojo turto krizė – sandorių skaičius išlieka mažas, kainos tebemažėja. Tačiau situacija nėra nevaldoma, didesnę nebaigtų statyti būstų perima vietos valdžia, stato socialinius būstus. Įdomiau tai, kad mažėjant investicijoms į nekilnojamąjį turtą valdžia vis labiau skatina gamybines investicijas, ypač į „strategines naujas industrijas“, siekiant sumažinti Kinijos priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tikėtina, kad ši tendencija tik stiprės ir turės pasekmių visam pasauliui – ir Kinija, ir Vakarų valstybės įvairiomis priemonėmis skatins savo pramonės vystymą, o savo rinkas vis labiau saugos prekybos barjerais,“ – mano N. Mačiulis.

Euro zonos ekonomika šiemet beveik neaugs, ECB palūkanų normas turėtų mažinti birželį

Nors euro zonoje infliacija sumažėjo sparčiau nei JAV, o realios gyventojų pajamos vėl auga, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu euro zonos ekonomikos augimas sieks vos 0,4 procento. Nuo turizmo ir kitų paslaugų sektorių labiau prisiklausančioms Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai šiemet prognozuojamas gerokai spartesnis augimas nei Vokietijai, kurios pramonės apimtys išlieka žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį.

„Kinija ilgą laiką buvo svarbiausia Vokietijos eksporto rinka, dabar tapo viena pagrindinių konkurenčių. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį Vokietija pagamindavo penkis kartus daugiau automobilių nei Kinija, tačiau pernai ji jau pagamino beveik dvigubai daugiau automobilių nei Vokietija. Kadangi iš dalies šią konkurencinę kovą Kinijos pramonė laimi dėka mokestinių lengvatų ir subsidijų, Europos Komisija svarsto įvesti arba didinti importo tarifus. Kinija, žinoma, gali atsakyti tuo pačiu“, – mano N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins šiek tiek lėčiau nei tikėtasi anksčiau – šiemet keturis kartus, iki 3 procentinių punktų.

„Šių metų pradžioje paslaugų infliacija euro zonoje šiek tiek paspartėjo, o energijos ir kai kurių prekių kainas gali vėl pakelti neramumai Artimuosiuose Rytuose. Vis tik, priešingai nei JAV, stagnuojančioje euro zonoje perteklinės infliacijos rizika išlieka maža, todėl labai tikėtina, kad ECB palūkanų normas pradės mažinti jau birželį. Kol kas aukštos palūkanų normos labiausiai paveikė nekilnojamojo turto sektorių, o daugeliui kitų įmonių ir gyventojų didelės neigiamos įtakos neturėjo. Vis tik daugelyje euro zonos šalių paskolų paklausa mažėja, paskolų portfelis neauga, o investicijas ir vartojimas lieka prislopinti. Todėl tikėtina, kad bazinės palūkanų normos bus mažinamos ir kitais metais bei turėtų nukristi žemiau 2 procentų“, – prognozuoja Nerijus Mačiulis.

Lietuvoje daugėja ekonomikos atsigavimo ženklų

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės – BVP turėtų padidėti 1,8 procento, o kitų metų augimo prognozė didinama iki 2,8 procento. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.

„Praėjusių metų problemos liko praeityje, šiuo metu stebime vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Metų pradžioje pradėjo augti ir mažmeninė prekyba, ir apdirbamoji gamyba, pagerėjo daugelio sektorių lūkesčiai. Vis tik paklausos atsigavimas eksporto rinkose nebus nei stiprus, nei tolygus, todėl pagrindinis šių metų augimo variklis bus vidaus paklausa,“ –  prognozuoja N. Mačiulis.

Kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, o vien prekių kainos buvo 2,4 procento mažesnės nei prieš metus. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę ekonomistai mažina iki 1 procento, o vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę didina iki 9,2 procento.

„Dėl išblėsusios infliacijos ir sparčiai tebeaugančių atlyginimų bei socialinių išmokų šiemet lietuvių perkamosios galios augimas bus vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Po praėjusių metų nuosmukio šiemet vartojimas turėtų paaugti beveik 4 procentais“, – teigia N. Mačiulis.

Pernai užimtumas Lietuvoje padidėjo 1,4 procento, beveik iki rekordinių aukštumų. Tam įtakos nemažai turėjo ir dėl imigracijos didėjęs gyventojų skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet grynoji imigracija sieks apie 30 tūkst., o kitais metais sumažės iki 24 tūkstančių.

„Lietuvos įmonės ir gyventojai gana nesunkiai išgyveno pasaulinės pramonės recesijos ir aukštų palūkanų normų laikotarpį. Nedarbo l ir bankrotų lygis išliko žemas, būsto įperkamumas vėl pradėjo didėti, net matomi pirmieji šios rinkos atsigavimo ženklai. Bent jau ekonomikos fronte šiemet matome vis daugiau teigiamų tendencijų,“ – apibendrina N. Mačiulis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: