„Swedbank“: sukčiavimas intensyvėja, klientams grąžinta 1 mln. sukčių pasisavintų eurų

Per devynis šių metų mėnesius šalies gyventojai ir įmonės jau patyrė kone 3 kartus daugiau sukčių atakų nei per visus praėjusius metus, rodo „Swedbank“ duomenys. Banko saugumo ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu buvo fiksuotas itin išaugęs telefoninio sukčiavimo ir SMS sukčiavimo atvejų skaičius, sukčių atakos taip pat buvo nukreiptos prieš verslo įmones. 

„Bendra gyventojų ir verslo įmonių dėl sukčiavimo patirtų nuostolių suma per pirmuosius tris šių metų ketvirčius 10 proc. viršija sumą, prarastą per visus praėjusius metus. Tiesa, šie nuostoliai galėjo būti dar didesni, tačiau banko saugumo specialistams pavyko sustabdyti mokėjimus ir sugrąžinti klientams daugiau nei 1 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Pasak jos, sukčiai nuolat ieško būdų, kaip išvilioti lėšas, įtikinti gyventojus ir įmones patvirtinti fiktyvius mokėjimus, gauti prieigą prie jų sąskaitų, sužinoti kitą jautrią informaciją. Šie būdai paprastai yra nuolat keičiami, sukčiai stengiasi prisitaikyti prie realijų.

„Šią vasarą gyventojus sukčiai dažniausiai atakavo skambučiais ir SMS žinutėmis. Sukčiai prisistatydavo banko darbuotojais ir informuodavo apie neva neteisėtas operacijas sąskaitoje, bandymus atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos ar neva užpildytą paskolos paraišką. Norint išspręsti tariamą problemą, sukčiai prašydavo suteikti savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, taip pat Smart-ID, mobiliojo parašo ar PIN generatoriaus kodus”, − komentuoja Ž. Augonė.

Sukčių skambučiai atsiėjo tūkstančius

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, sukčiavimo SMS žinutėmis atvejų skaičius per devynis šių metų mėnesius, palyginti su visų praėjusių metų laikotarpiu, išaugo labiausiai – net 5,5 karto. Užkibus ant tokio sukčių kabliuko, vidutinė gyventojų nuostolių suma siekė beveik 900 eurų.

Vis tik brangiausiai, pasak Ž. Augonės, gyventojams atsiėjo sukčių skambučiai. Jų gyventojai sulaukė du kartus daugiau nei per visus praėjusius metus, o ypatingai intensyviai sukčiai skambino ir bendravo rusų kalba, naudodamiesi nuotolinio bendravimo programėlėmis, pavyzdžiui „Viber“. Vidutinis sukčiavimo telefonu nuostolis sudarė daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Trečioje vietoje pagal atvejų skaičių – sukčių vilionės investuoti. Su jomis per pirmuosius tris šių metų ketvirčius susidūrė arti 200 klientų. Bendra gyventojų patirtų investicinio sukčiavimo nuostolių suma sudaro daugiau nei 336 tūkst. eurų, o vidutinė suma siekia apie 1,8 tūkst. eurų.

Verslo nuostoliai irgi auga

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius dėl sukčiavimo verslas neteko beveik 400 tūkst. eurų – apie 20 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus, rodo „Swedbank“ duomenys.

Užfiksuotų verslo sukčiavimo atvejų skaičius taip pat jau viršijo praėjusių metų atvejų skaičių. Vidutinis įmonės patirtas nuostolis sudaro daugiau nei 24 tūkst. eurų.

Kaip pastebi Ž. Augonė, populiariausias sukčių taikomas metodas – tai susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių užvaldymas. Apgavikai perima elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu ir, siekdami nesukelti jokių įtarimų, atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.

„Iš kitų verslo sukčiavimo būdų nemažai nuostolių įmonėms atneša faktoringo būdu perkamų prekių pasisavinimas, taip pat neegzistuojančių prekių įsigijimas“, – komentuoja „Swedbank“ atstovė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: