Vytautas Lapė „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas

„Swedbank“: vyraujant investuotojų atsargumui, Baltijos biržose toliau stebima stabilizacija

Pasibaigus pirmajam ketvirčiui Baltijos šalių akcijos yra panašiame lygyje kaip ir 2023 m. pabaigoje. Nuo metų pradžios indeksas „OMX Baltic Benchmark“ sumažėjo 0,1 proc., o vyraujant atsargioms investuotojų nuotaikoms, vietos biržos kol kas nepereina į augimo etapą.

„Kol vietinėse rinkose stebėjome stabilizaciją, tiek JAV, tiek Europos akcijos fiksavo rekordus. JAV „S&P 500“ indeksas nuo metų pradžios pakilo apie 10 proc. ir pasiekė aukščiausią visų laikų lygį. Tai buvo geriausias pirmasis ketvirtis nuo 2019-ųjų. „STOXX Europe 600“ indeksas per ketvirtį paaugo 7 proc. bei taip pat pasiekė aukščiausią lygį istorijoje“, – pirmojo metų ketvirčio rezultatus komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.

Trijų didžiausią kapitalizaciją turinčių įmonių – „Ignitis grupė“, LHV ir „Telia Lietuva“, – akcijų kainos iš esmės nesikeitė, jų pokytis minėtu laikotarpiu sudarė ne daugiau kaip 1 proc. Iš daugiau nei 70 Baltijos biržose kotiruojamų akcijų 29-ių kainos pakilo, o 39-ių susitraukė.

Bendrai „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta per tris pirmuosius šių metų mėnesius sudarė 107 mln. eurų ir buvo 24 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai aštuntas ketvirtis iš eilės, kai aktyvumas Baltijos biržose mažėja ir tai mažiausiai aktyvi metų pradžia nuo 2019-ųjų.

Aktyvumas Talino ir Vilniaus biržose susitraukė panašiu mastu. Talino biržos akcijų prekybos apyvarta smuko 25 proc. iki 67 mln. eurų, o Vilniaus – 21 proc. iki 37 mln. eurų. Rygoje akcijų apyvarta smuko du kartus ir tesudarė 2 proc. bendros „Nasdaq“ Baltijos rinkos  apyvartos.

Ketvirčio žvaigždė – debiutantė „Infortar“

Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, Baltijos biržoje investuotojus labiausiai nudžiugino rinkos debiutantas investicinis holdingas „Infortar“, kurio pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) įvyko praėjusių metų gruodį. Estų bendrovės akcijų kaina per pirmąjį ketvirtį pašoko net 27 proc. dėl didesnių nei tikėtasi dividendų.

Vasario pabaigoje „Infortar“ pristatė 2023 m. rezultatus ir pranešė, kad siūlys išmokėti 3 eurų dividendus vienai akcijai vietoje įmonės dividendų politikoje numatyto 1 euro. Prieš naujienos paskelbimą tai prilygo didesniam nei 11 proc. pajamingumui nuo akcijos kainos.

„Sprendžiant iš to, kad „Infortar“ akcijų kaina pašoko 23 proc. pirmąją dieną po šio pranešimo, investuotojai tikisi, jog didesni dividendai nėra tik vienkartinis įvykis, jie bus mokami ir ateityje“, – pažymi V. Lapė.

Antra labiausiai pabrangusi akcija Baltijos biržose buvo „KN Energies“ (buvusi „Klaipėdos Nafta“), kurios kaina pakilo 13 proc. Sausio pradžioje įmonė paskelbė, kad laimėjo konkursą eksploatuoti keturis suskystintųjų gamtinių dujų terminalus Vokietijoje. Vasario pabaigoje „KN Energies“ pranešė pernai uždirbusi 13 mln. eurų grynojo pelno, kai 2022 m. buvo patyrusi 6 mln. eurų nuostolio.

„Aprangos“ akcija pabrango 12 proc. ir buvo trečioje vietoje pagal didžiausią sugeneruotą grąžą. Pasak V. Lapės, „Aprangos“ akcijų kainą kėlė investuotojų lūkesčiai dėl reikšmingų dividendų už 2023 m., dėl kurių lūkestį skatino metinis grynojo pelno augimas. Nepaisant paskutinį 2023 m. ketvirtį 18 proc. kritusio grynojo pelno, bendrovė buvo sukaupusi 18 mln. eurų laisvų lėšų ir neturėjo bankinės skolos.

Balandžio pradžioje „Apranga“ paskelbė siūlanti išmokėti 0,24 euro dividendų – tai yra šiek tiek mažiau nei prieš metus (0,28 euro), bet vis tiek atitinka beveik 8 proc. pajamingumą nuo tuo metu buvusios akcijos kainos.

Labiausiai pigo „Akola“ ir „Enefit Green“

Tarp didesnių Baltijos bendrovių labiausiai atpigo Lietuvos žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola“ (buvusi „Linas Agro“) ir Estijos atsinaujinančios energijos gamintojos „Enefit Green“ akcijos. Abiejų jų kainos per pirmąjį ketvirtį susitraukė 12 proc. taip pratęsdamos 2023 m. prasidėjusį kritimą.

„Akola“ pranešė, kad per antrąjį finansinį ketvirtį (paskutinį 2023 m. kalendorinį ketvirtį) patyrė 2 mln. eurų grynojo nuostolio, kai per tą patį laikotarpį prieš metus buvo uždirbusi 17 mln. eurų grynojo pelno.

„Jos rezultatų smukimą nulėmė kritusios žemės ūkio produkcijos rinkos kainos bei susitraukusios grūdų prekybos apimtys“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Jis taip pat pažymi, kad „Akola“ akcijos kaina nuo 2023 m. kovą pasiekto aukščiausio taško yra sumažėjusi apie 40 proc., tačiau vis tiek yra 70 proc. brangesnė palyginti su jos verte prieš Kauno grūdų įsigijimą 2020 m. spalį.

„Enefit Green“ paskelbti 2023 m. ketvirto ketvirčio rezultatai parodė 46 proc. sumažėjusį grynąjį pelną. Ši tendencija, kritus elektros kainoms rinkoje, stebėta visus praėjusius metus. Bendrovė pasiūlė už 2023 m. išmokėti du kartus mažesnius dividendus nei prieš metus, kas atitiko 3 proc. pajamingumą nuo akcijos kainos dieną prieš rezultatų paskelbimą.

„Investuotojai neigiamai įvertino tokius rezultatus – jų paskelbimo dieną „Enefit Green“ akcijų kaina smuko apie 5 proc. Palyginimui, kita listinguojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ parodė teigiamus finansinių rezultatų pokyčius, nepaisant krentančių elektros kainų“, – situaciją komentuoja V. Lapė.

Pasak „Swedbank“ eksperto, integruotas verslo modelis, kurį sudaro ne tik elektros gamyba, bet ir reguliuojami skirstymo tinklai, leido „Ignitis grupei“ pasiekti 12 proc. grynojo pelno augimą 2023 m. ir nesunkiai išlaikyti 3 proc. dividendų augimą, kaip numato jos dividendų politika. Per pirmąjį ketvirtį „Ignitis grupės“ akcijų kaina reikšmingai nepasikeitė – ji sumažėjo apie 1 proc.

Po pandemijos grįžo prie dividendų mokėjimo

Keltų operatorė „Tallink“ kartu su 2023 m. paskutinio ketvirčio rezultatais paskelbė, kad po penkerių metų pertraukos akcininkams paskirstys dividendus. Įmonė pasiūlė išmokėti 6 centus vienai akcijai – daugiau nei jų dividendų politikoje numatytas 5 centų minimumas. Tai sudarė apie 9 proc. nuo akcijos kainos prieš pranešimą.

„Rinka teigiamai sureagavo į šią naujieną, o bendrovės akcijų kaina padidėjo 5 proc. po naujienos paskelbimo“, – pažymi  „Swedbank“ atstovas.

„Tallink“ nebuvo mokėjusi dividendų nuo 2019-ųjų, nes jos verslą reikšmingai neigiamai paveikė COVID-19 pandemija. Tuo metu 2023 m. jos pelnai ne tik pasivijo, bet ir aplenkė ikipandeminį lygį.

Dividendinė akcija tarp 5-ių populiariausių pozicijų

Į Baltijos akcijų, kuriomis buvo aktyviausiai prekiauta, penketuką pateko naujas žaidėjas – Estijos mažmeninės prekybos grupė „TKM Grupp“ (buvusi „Tallinna Kaubamaja“), išstumdama keltų operatorę „Tallink“.

Pasak V. Lapės, investuotojų susidomėjimą „TKM Grupp“ akcijomis paskatino pranešimai apie paskutinį 2023 m. ketvirtį penktadaliu augusį grynąjį pelną bei planą už 2023 m. išmokėti 0,72 euro dividendus, kurių pajamingumas sudarė beveik 7 proc.

Estijos bendrovė Baltijos biržose yra žinoma kaip viena stabiliausių didelių dividendų mokėtojų. Pirmąjį ketvirtį „TKM Grupp“ su 9 mln. eurų apyvarta buvo penkta pagal prekybos aktyvumą akcija vietos rinkoje.

Populiariausios buvo LHV banko akcijos, sugeneravusios 23 mln. eurų prekybos apyvartą. Estų bankas kartu su „TKM Grupp“ buvo vienintelės akcijos pirmajame pagal prekybą penketuke, pademonstravusios aktyvumo augimą, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu.

Lietuvos bendrovės „Ignitis grupė“ ir Šiaulių bankas užėmė antrą ir trečią vietas pagal prekybos akcijomis aktyvumą, pasiekdamos 15 mln. eurų ir 12 mln. eurų apyvartas. Ketvirtoje vietoje liko 2023 m. lyderė „Enefit Green“, kurios 11 mln. eurų apyvarta buvo beveik du kartus mažesnė nei per tą patį ketvirtį prieš metus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: