Vilius Juzikis, SEB banko nuotr.

Tarptautines sankcijas galima pažeisti ir netyčia: ką dabar daryti verslui?

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Trys pirmieji karo mėnesiai parodė – Lietuvos ekonomika pakankamai stipri, kad atremtų naujus užgriuvusius iššūkius. Tai geras ženklas mūsų šaliai, bet ne garantija, kad visos įmonės šiuos iššūkius atlaikys vienodai sėkmingai. Tai priklausys ne tik nuo finansinių pajėgumų, bet ir nuo žinių, kur ieškoti naujausios informacijos. Vis daugiau Lietuvos įmonių susiduriant su tarptautinės bendruomenės sankcijų Rusijai ir Baltarusijai padariniais, svarbu ties šiomis sankcijomis nesuklupti net ir iš nežinojimo, nes tai gali ne tik pakenkti reputacijai, bet ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija ir jai gelbstinti Baltarusija greitai tapo labiausiai sankcionuotomis valstybėmis pasaulyje, o jau šeštasis Europos Sąjungos sankcijų paketas rodo, kad dar ilgai gyvensime šioje naujoje realybėje, kurioje  daug iki šiol nematytų iššūkių.

Sankcijų tipai, jų įgyvendinimo greitis ir apimtis dažnai buvo beprecedenčiai, todėl verslui sukėlė nemažai sumaišties ir sunkumų. Tačiau saugodami ne tik savo veiklos tęstinumą, interesus, bet ir reputaciją verslo atstovai turi būti labai atsargūs: rinkti informaciją, kuri leistų būti tikriems, kad jie patys nebus susiję su sankcijas pažeisti galinčia veikla.

Kaip tą padaryti? Į ką atsižvelgti, kad būtų suvaldyta rizika? Teikiame šešias svarbiausias rekomendacijas.

Atsižvelgti reikia ne tik į Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų sankcijas

Verslas jau seniai žino, kad privalu laikytis Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų. Tačiau Lietuvos institucijos jau rekomenduoja laikytis ir JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) bei Jungtinės Karalystės Finansinių sankcijų įgyvendinimo biuro (OFSI) sankcijų sąrašų.

Tai nors ir esminės, bet ne vienintelės institucijos, kurios kuria sankcijų politiką pasaulyje. Jeigu Lietuvos įmonė veikia užsienyje – turi padalinių, antrinių įmonių kitose šalyse – tuomet privalu laikytis ir tose šalyse galiojančių sankcijų sąrašų. Juos yra paskelbusios ir tos šalys, su kuriomis mūsų verslas yra glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, Lenkija, Ukraina.

Vertėtų pasitikrinti ir tai, ar finansų institucijos, kurių mokėjimo paslaugomis naudojatės, neturi įsivedusios papildomų taisyklių. Pavyzdžiui, SEB bankas nuo gegužės 15 dienos nebeteikia  mokėjimo paslaugų, įskaitant pinigų pervedimus į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų visomis valiutomis.

Sekti sankcijų naujienas, nes ne apie visas jas daug kalbama

Pavasarį Rusija ir Baltarusija sulaukė daugybės naujų ribojimų. Penki sankcijų paketai rodo ne tik greitą Europos Sąjungos reakciją, bet ir itin didelį ribojimų mastą.

Svarbiausi ribojimai susiję su geležies ir plieno sektoriais, prabangos prekėmis (draudžiama eksportuoti į Rusiją alkoholį, kilimus, automobilius, kurių vertė viršija tam tikrą sumą), buvo padidinti medienos, trąšų, cemento, plastiko ir kitų prekių importo draudimai. Dar daugiau prekių buvo uždrausta eksportuoti į Rusiją, visų pirma tokių, kurios padėtų didinti Rusijos pramonės pajėgumus.

Apie svarbiausias sankcijų naujienas buvo nemažai informuojama žiniasklaidoje, tačiau verslui svarbu įsigilinti ir į tuos draudimus, kurie visos visuomenės galbūt ir nepasiekė. Vienas iš mažiau standartinių naujų ribojimų – uždrausta visoms Rusijoje ir Baltarusijoje įsteigtoms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje. Svarbu tai, kad draudimas apima ir tranzitą.

Kitas įdomesnis ribojimas – Rusijoje ir Baltarusijoje registruotoms įmonėms, taip pat leidimo Europos Sąjungoje gyventi neturintiems šių šalių piliečiams draudžiama Europos Sąjungos finansų įstaigose priimti didesnius negu 100 tūkst. eurų indėlius. Kitaip sakant, apriboti jų lėšų srautai į Europos Sąjungą.

Susipažinti su aktualiais naujais Lietuvos Respublikos teisės aktais

Svarbus įvykis ne tik politine, bet ir verslo prasme buvo Seimo rezoliucija,  pagal kurią Rusija pripažinta teroristine valstybe. Tai tapo dar vienu papildomu veiksniu vertinant bet kokių santykių su šia šalimi riziką.

Dar vienas  pokytis yra ir įsigaliojusi nauja Tarptautinių sankcijų įstatymo redakcija. Verslui aktualūs keli aspektai, iš kurių svarbiausias – kad tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Naujoji redakcija numato ir laikinojo administratoriaus instituto įsteigimą. Be to, atsiranda galimybė realizuoti sankcionuotų subjektų greitai gendančius ar greitai savo vertę prarandančius ekonominius išteklius.

Vienas iš svarbiausių pokyčių verslui – pagrindine už finansinių sankcijų įgyvendinimą (lėšų šaldymą, išimčių suteikimą, atsakymų ir informacijos teikimą) atsakinga institucija tampa Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Tad dabar visais atvejais, pavyzdžiui, norėdamos naudotis pinigų pervedimo išimtimis, įmonės turi kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Nuolat vertinti savo partnerių, regionų ir prekių riziką

Įvesti kompleksiniai ribojimai  ne tik Rusijai, Baltarusijai, bet ir kitoms teritorijoms, fiziniams asmenims, sektoriams. Todėl verslui primygtinai rekomenduojame turėti atskirą sankcijų atitikties programą ir kompetentingus specialistus, kurie atliktų rizikos ir atitikties vertinimą.

Įmonės turi kompleksiškai įvertinti trijų rūšių  riziką: verslo partnerio, šalies ar regiono ir prekių ar paslaugų. Potencialų partnerį reikia patikrinti, ar jis nėra sankcijų sąrašuose, ar jo struktūroje ir valdymo organuose nėra sankcionuotų subjektų, taip pat – kokiose teritorijose jis veikia, kokių ryšių turi su kitomis šalimis, ar jo teikiamoms prekėms netaikomi ribojimai, kokia prekių kilmė, kokie ryšiai su kitomis jurisdikcijomis ir pan.

Nepakanka to padaryti tik kartą prieš užmezgant verslo santykius. Rizikos vertinimas turi būti nuolat atnaujinamas, nes pakliuvimą į sankcijų sąrašą gali lemti įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, jūsų verslo partneriui ribojimai gali būti paskelbti įrodžius, kad jį kontroliuoja ar iš jo naudą gauna sankcionuotas asmuo.

Suvokti, kad nesilaikant sankcijų gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė

Padarius Lietuvoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimus, gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė – bauda nuo 200 iki 6 tūkst. eurų arba net laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Europos Sąjunga jau planuoja sankcijų vengimą laikyti nusikaltimu visoje bendrijoje ir klasifikuoti šią veiklą kaip ypač sunkų nusikaltimą, nes jau matomos tendencijos, kai bandoma apeiti draudimus. Pavyzdžiui, oligarchai perleidžia nuosavybės teises kitiems asmenims arba prieš pat sankcijų paskelbimą pertvarko įmonių struktūrą.

Kad atsakomybė už sankcijų vengimą yra ne tik teorinė grėsmė, netrukus gali įrodyti Jungtinės Karalystės teisėsauga, dėl to jau pradėjusi tyrimą. Tikėtina, kad tai bus tik pirmasis toks atvejis.

Svarbu žinoti, kur ieškoti informacijos

Daug naudingos informacijos galima rasti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos puslapyje, kuris padės suprasti, kokie subjektai Lietuvoje yra sankcionuoti ir dėl kokių priežasčių. Jame skelbiama, kokios sankcijos galioja, nuolat atnaujinami sankcionuotų įmonių ir su sankcionuotais asmenimis susijusių subjektų sąrašai.

Kasdienėje veikloje verslui padėtų ir Europos Komisijos skelbiamas dažniausiai užduodamų klausimų sąrašas  ir atsakymai į juos. Ten galima rasti išaiškinimus dėl turto šaldymo, sankcijų įgyvendinimo, vengimo, galimų pasekmių.

Turint abejonių, viena iš papildomų priemonių gali būti ir Lietuvos Respublikos integruotas tarifas (LITAR), kur įvedus prekės ar įmonės kodą galima matyti, ar joms nėra taikomi ribojimai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojame parsisiųsti:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: