Lietuvos naujienos - Politika - 2015-06-02

TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis: „Neišnaudotų Lietuvos galimybių metai“

Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad „Vyriausybės ataskaitoje trūksta požiūrio į realias, Lietuvą kamuojančias problemas ir nuoširdžiai savikritiško žvilgsnio“.

„Panašu, kad Vyriausybė daugiausia savo veiklą apibūdina žodžiais „gerėjo, skatino ir augo“. Bet susidaro įspūdis, kad Vyriausybė yra tik pasyvi Lietuvoje vykstančių procesų stebėtoja. Ataskaitoje nėra įvardijami svarbiausi uždaviniai, kuriuos Vyriausybė sprendžia, todėl atrodo, kad visa veikla yra tiesiog eilė atskirų veiksmų, kurių naudą ar reikalingumą apskritai būtų sunku paaiškinti“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

Pasak jo, paprasčiausias būdas, padedantis atskleisti realią padėtį, yra palyginti Lietuvos situaciją su kaimynais ar valstybėmis regione, o ne tik ieškoti sau naudingų rodiklių (kurių, beje, nėra taip daug). „Ir štai iš čia galima pamatyti objektyviausią vaizdą kaip, pavyzdžiui, vidutinis atlyginimas, kuris jau ne tik mažesnis už Estijoje mokamą, bet yra mažiausias tarp Baltijos valstybių“, – sakė jis.

G.Landsbergis įvardijo ryškiausias valstybės problemas, kurios išties bado akis – lėtėjančią ekonomiką, investicijų, eksporto mažėjimą, švietimo srities skaudulius, nesibaigiančią savižudybių epidemiją.

„Pirmiausia, tai lėtėjanti ekonomika, mažėjantis eksporto srautas bei stojančios investicijos. Pasidžiaugti galima, kad dar nesustojome visiškai, tačiau ką dėl to darome? Ar Vyriausybė yra pajėgi tęsti dešiniųjų pradėtą investicijų medžioklę, stiprinti valstybinių įmonių priežiūrą bei gerinti verslo aplinką?“, – klausė G. Landsbergis.

Anot jo, pavyzdžiui, Švedija Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo įkuria beveik aštuonis kartus mažiau negu Estijoje. Svarbiausios to priežastys – biurokratiniai apribojimai bei dažniausiai dėl jų kylanti korupcija.

Kalbėdamas apie eksporto mažėjimą, TS-LKD pirmininkas pažymėjo, kad jis yra sąlygotas sankcijų prieš Rusiją, tačiau ar Vyriausybė galėtų nuoširdžiai pripažinti, kas yra daroma, kad būtų atrastos naujos rinkos, kiek resursų yra skiriama Ūkio ministerijai, kuri turi tuo užsiimti ir ar pavyko pasiekti kokių nors rezultatų?

Spaudos konferencijoje taip pat skirtas didelis dėmesys švietimo sričiai.

„Lietuvos, kuri yra priešpaskutinėje vietoje pagal jaunuolių skaitymo supratimą, Vyriausybė ne tik kad nekelia sau jokių reikšmingų tikslų švietimo srityje, bet ilgą laiką apskritai neranda ministro, galinčio atlikti šį darbą, – akcentavo G. Landsbergis. – Pagalvokime, kokią žinią siunčiame galimiems investuotojams, sprendžiantiems, kurioje valstybėje steigti įmonę, ar šalyje, kurioje jaunimas turi problemų su teksto suvokimu, ar kaimyninėje, kurioje visi mokslo rezultatai kur kas geresni“.

Pasak TS-LKD pirmininko, Lietuvoje į suaugusiųjų perkvalifikavimą investuojama tik pusė to, ką vidutiniškai investuoja ES valstybės.

„Lietuvoje profesiją pakeisti žmogui, kuriam yra keturiasdešimt metų,  praktiškai nebeįmanoma. Tad jam lieka tik vienas kelias – valstybės mokamos pašalpos. Gal tai ir yra taip reklamuotas rūpinimasis žmogumi? Aš manau, kad turi būti aiškiai kalbama apie tai, kas turi būti padaryta, kad žmogus gebėtų pakeisti profesiją, jeigu jo nebėra paklausi. O juk kartais nereikia net keisti profesijos, pakaktų darbo ieškoti kitoje savivaldybėje. Reikia realių sprendimų, kurių dėka žmonės galėtų rasti darbo, tai ne tik sumažintų krūvį biudžetui, bet ir, tikėtina, mažintų emigraciją. Galų gale pažadai „kurti darbo vietas“ bei „stabdyti emigraciją“ įgautų realų pagrindą“, – kalbėjo jis.

Be to, G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuvoje nesibaigia savižudybių epidemija, o vis dar vieninteliai, kurie tuo rūpinasi, yra nevyriausybinių organizacijų entuziastai. Prieš keletą savaičių nevyriausybininkų pristatytas alternatyvus psichinės sveikatos planas praktiškai nesulaukė Vyriausybės dėmesio.

„Tačiau kokių veiksmų vyriausybė ėmėsi, kad problemos būtų imtos spręsti, kad vaikai ir suaugę sulauktų jiems reikalingos pagalbos?“, – klausė  TS-LKD vadovas.

Apibendrindamas G. Landsbergis sakė, jog tai – dar vieni metai, kuriuos gali apibūdinti kaip „neišnaudotų progų ir prarastų galimybių metais”.

„O nesant valstybės lyderystės ir tinkamos atsakomybės, galime sulaukti ir labai liūdnų pasekmių. Per prarastuosius metus galėjome išties daug nuveikti ir su nuoširdžiu pasididžiavimu skaičiuoti teigiamus rezultatus“, – sakė jis.

 

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: