Tyrimas atskleidė: 9 iš 10 lietuvių svarbi dantų būklė, bet ja rūpinamasi nepakankamai

91 proc. lietuvių mano, kad dantų ir burnos sveikata turi įtakos bendrai sveikatai, tai rodo „Philips Sonicare“ atlikta apklausa Baltijos šalyse*. Tačiau tyrimas atskleidė ir dantų priežiūros įpročių trūkumus: dalis respondentų nekreipia dėmesio į dantų pastos sudėtį ir tik 12 proc. turi elektrinį dantų šepetėlį. Taip pat didžioji dauguma respondentų nepakankamai rūpinasi vaikų dantų sveikata – pirmą kartą pas odontologą apsilanko tik vaikui suėjus 2 metams ar dar vėliau.

Didžioji dauguma latvių, lietuvių ir estų sutinka, kad dantų ir burnos higiena ir sveikata turi įtakos žmonių savijautai. Labiausiai tuo įsitikinę yra estai (94 proc.), nedaug atsilieka ir Latvijos bei Lietuvos gyventojai (91 proc.)

Tačiau norint užtikrinti dantų ir burnos sveikatą, tik suprasti – neužtenka. Vienas iš svarbių kriterijų, nuo kurių prasideda tinkama burnos ir dantų būklės priežiūra – dantų pasta. Tačiau didelė dalis respondentų vis dar netinkamai ją renkasi. Fluoras, esantis dantų pastoje, didina emalio atsparumą rūgštims, apsaugo nuo dantų ėduonies. Tai yra itin svarbu vaikams, kuomet formuojasi pieniniai bei nuolatiniai dantys.

Remiantis apklausos duomenimis, paklausus apie fluoro turinčių dantų pastų naudojimą, 32 proc. lietuvių nesidomi jų sudėtimi, o kas penktas renkasi dantų pastas be fluoro. Iš viso 50 proc. lietuvių, 45 proc. latvių ir 41 proc. estų atkreipia dėmesį į dantų pastos sudėtį ir fluorido buvimą, tačiau kita dalis arba nekreipia į tai dėmesio, arba nenaudoja dantų pastų, kurių sudėtyje yra fluoro.

Pradėti reikia nuo mažens

Neabejotina, kad jau nuo ankstyvo amžiaus dantis reikia kruopščiai prižiūrėti ir jiems teikti ypatingą dėmesį, tačiau daugelis tėvų vis tiek uždelsia su pirmaisiais vaiko vizitais pas odontologą. Rygos Stradiņ universiteto, odontologijos fakulteto, vaikų skyriaus odontologė Ieva Gavare rekomenduoja apsilankyti pas dantų gydytoją išdygus pirmajam dantukui.

„Šis vizitas yra būtinas, kad odontologas su tėvais pasidalintų informacija, kaip tinkamai prižiūrėti vaiko dantis. Tikrai nerekomenduojame atidėti šio vizito iki tol, kol vaiko dantyse atsiras skylučių ar šis turės kitų dantų ir burnos sveikatos problemų. Tiek odontologai, tiek tėvai yra suinteresuoti, kad pirmasis vaiko vizitas pas odontologą nepaliktų blogų prisiminimų“, – teigia odontologė Ieva Gavare.

Yra žinoma, kad pieniniai dantys pradeda dygti pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais ir jų priežiūra yra labai svarbi. „Philips Sonicare“ apklausos duomenys rodo, kad lyginant 2018 m. ir 2021 m. duomenis, galima pastebėti tendenciją, jog vaikų amžius, kada tėvai nusprendžia pirmą kartą juos parodyti odontologui, vis jaunėja. Deja, šiek tiek daugiau nei pusė žmonių gyvenančių Baltijos šalyse pirmą kartą savo vaikus atveda pas odontologą, tik jiems sulaukus dviejų ar daugiau metų. Tokių tėvų daugiausiai yra Estijoje (62 proc.), tačiau Latvija (58 proc.) ir Lietuva (56 proc.) taip pat nedaug atsilieka.

Išmanūs dantų valymo sprendimai

Rinkoje vis daugėja išmanių dantų valymo sprendimų, kurie galėtų pagerinti kasdienę dantų priežiūrą. „Philips Sonicare“ apklausa rodo, jog beveik 60 proc. Baltijos šalių gyventojų mano, kad šiuolaikinės technologijos ir programos padeda vaikams dažniau ir kruopščiau valyti dantis. Latvijos gyventojai (65 proc.) yra labiausiai įsitikinę, kad dantų valymas, naudojant šiuolaikines technologijas ir programas, padeda išlaikyti vaikų dantų higieną ir sveikatą. Taip teigia ir 59 proc. lietuvių bei 46 proc. estų.

Gavare sutinka, kad mobiliosios programėlės ir kitos patrauklios priemonės yra labai geras būdas paversti dantų valymo procesą smagesniu, malonesniu, bet svarbiausia – reguliaresniu.

„Atsižvelgiant į tai, kad tėvams dažniausiai reikia valyti vaikų dantis ar juos prižiūrėti iki 8 metų, svarbu pasirinkti tokius dantų šepetėlius, kurie suteiktų lengviausią būdą pasiekti norimą rezultatą. Paprastai rekomenduojame elektrinius dantų šepetėlius, nes jie tinkamai priglunda prie danties ir atlieka teisingus judesius be papildomų rankų judesių, o tai padeda greičiau ir efektyviau pasiekti puikią dantų ir burnos higieną. Tačiau, žinoma, galima ir toliau naudoti įprastus dantų šepetėlius“, – pabrėžia odontologė Ieva Gavare.

Nors Baltijos šalyse sau ir savo vaikams tėvai vis dar dažniausiai renkasi įprastus dantų šepetėlius, apklausos duomenys rodo, kad elektrinių dantų šepetėlių naudojimas pamažu didėja. Estijos gyventojai greičiausiai keičia įprastus šepetėlius į elektrinius – lyginant su 2019 m. duomenimis, elektrinių dantų šepetėlių naudojimas išaugo nuo 10 proc. iki 14 proc. Latvijoje šis skaičius išaugo nuo 5 proc. iki 9 proc., o Lietuvoje nuo 4 proc. iki 7 proc.

„Philips Sonicare“ apklausos duomenys rodo, kad dauguma Baltijos šalių gyventojų rimtai žiūri į pagrindinius dantų ir burnos higienos reikalavimus ir tiki, kad dantų ir burnos sveikata daro įtaką bendrai žmonių savijautai. Būtent todėl jie po truputį bando pakeisti įvairius dantų valymo įpročius bei ieško patrauklių sprendimų ir savo vaikams.

*Apklausą atliko „Norstat“, rugpjūčio 17–24 d. Apklausoje dalyvavo 1011 latvių, 1007 lietuviai ir 1003 estai.