Tyrimas: kokiomis finansų įstaigomis pasitiki Lietuvos gyventojai?

Finansai – viena jautresnių temų, nuo kurios priklauso didžioji dalis sklandaus asmeninio gyvenimo. Tad klausimas, kam patikėti savo pinigus, kur atsidaryti sąskaitą, kaupti pensiją ar prašyti paskolos, reikalauja didesnio pasidomėjimo, siekiant užsitikrinti saugumą ir palankias sąlygas. Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuota gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kokias finansų įstaigas žmonės vertina palankiausiai, kas labiausiai kelia nepasitikėjimą ir kokie faktoriai skatina likti lojaliems. 

Iš kur skolintųsi lietuviai?

Bankas – tradicinė ir daugeliui su finansais labiausiai asocijuojama įstaiga, apie kurią greičiausiai daugelis pagalvoja pirmiausia, ieškodami finansinių paslaugų. Apklausos metu uždavus klausimą, kokias dar be bankų finansinių paslaugų institucijas respondentai vertina palankiausiai, galvodami apie vartojamąsias paskolas, didžioji dalis (45 proc.) – nežino, negali atsakyti, nes niekada nesiskolino. Antroje vietoje (23 proc.) atsidūrė specializuoti bankai, trečioje vietoje (15 proc.) – kredito unijos, ketvirtoje (9 proc.) – tarpusavio skolinimo platformos ir paskutinėje (8 proc.) – kredito davėjai.

„Žmonės linkę rinktis tai, apie ką daugiausia girdėjo, matė ir žino. Deja, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų artimoje aplinkoje populiariausia finansų įstaiga suteiks kokybiškiausias paslaugas ir jums. Svarstant apie vartojimo kreditą reikėtų kreiptis ne tik į jums gerai žinomas finansų įstaigas, o pasilyginti, kokias sąlygas siūlo daugiau kredito tiekėjų – pavyzdžiui, tiek bankai, tiek kredito unijos ar tarpusavio skolinimo platformos. Draugas geriausią pasiūlymą gali gauti, banke, o jūs, tarkime – tarpusavio skolinimo platformoje. Nėra vieno teisingo ir visiems palankaus atsakymo“, – teigia „Paskolų klubo“ pardavimų skyriaus vadovė Indrė Krasovskė.

Anot pašnekovės, nemaža dalis žmonių taip pat dažniau linkę rinktis rinkoje seniai įsitvirtinusias, populiarias finansų įstaigas, nes kreipdamiesi į mažiau girdėtas bankams alternatyvias įstaigas, baiminasi sugadinti savo kredito istoriją. „Sugadinti savo kredito istoriją galite tik tuo atveju, jeigu neatsakingai elgiatės su prisiimtais finansiniais įsipareigojimais. Paimta ir laiku grąžinta paskola kredito istorijos reputacijos nesumenkina. Finansų įstaigos gali nepalankiai žiūrėti į anksčiau pradelstus mokėjimus ar dažną naudojimąsi greitaisiais kreditais, nes tai gali sufleruoti negebėjimą tvarkytis su finansais“, – kalba „Paskolų klubo“ atstovė.

Kas kelia nepasitikėjimą?

Remiantis atlikta gyventojų nuomonės apklausa, didžiausią nepasitikėjimą (33 proc.) finansų įstaiga respondentams keltų informacijos apie įmonę ir jos veiklą trūkumas. „Nenutrūkstanti komunikacija apie įstaigos ir jos teikiamų paslaugų pokyčius bei naujienas yra būtina, kuriant skaidrią ir saugią vartotojams aplinką, kuria jie galėtų pasitikėti. Taip pat stebėdami savo klientus patys pastebime, kaip jiems svarbu matyti įvairias mūsų veiklos statistikas, dalyvauti diskusijose dėl tam tikrų paslaugų tobulinimo. Dalinimasis nors ir maža dalimi savo „virtuvės“ suartina su klientais ir leidžia pelnyti jų pasitikėjimą. Visgi, jei įmonė dėl tam tikros informacijos trūkumo jums kelia abejonių, visada pirmiausia galite pasitikrinti Lietuvos banko puslapyje, ar įmonė yra įtraukta ir prižiūrima Lietuvos banko“,- teigia I. Krasovskė.

Tai, kad finansų įstaiga atrodo ne itin patikima, 22-iems proc. respondentų taip pat sufleruoja per dažnas įmonės reklaminių SMS pranešimų ar el. laiškų siuntimas. Laikais, kai kibernetinių nusikaltimų daugėja, o apgaulingos žinutės, plačiai vadinamos „spamu“, sukčiams tampa įrankiu iš neatidžių vartotojų pavogti asmens duomenis, iš dalies suprantama, kodėl dažni reklaminiai pasiūlymai gali kelti įtarimų.

„Tam, kad gautumėte reklaminius finansų įstaigos pasiūlymus, turite būti jai davę sutikimą. Jei neprisimenate, kad tokį suteikėte, išsiaiškinkite, iš kur įmonė gavo jūsų el. paštą ir paprašykite sutikimą panaikinti. Tačiau jei, naudojatės šios finansų įstaigos paslaugomis ir esate sutikę gauti pasiūlymus, dažnas jų gavimas neturėtų kelti nepasitikėjimo – natūralu, kad įmonė nori informuoti savo klientus, pasirodžius naujoms paslaugoms, akcijoms ar asmeniniams pasiūlymams. Jei jus tokia informacija erzina, visada galite panaikinti tiesioginės rinkodaros sutikimą“, – patarimais dalinasi „Paskolų klubo“ atstovė.

Kas skatina lojalumą?

33 proc. respondentų nežino, kas nulemtų sprendimą imti paskolą toje pačioje finansų įstaigoje, kurioje jau būtų anksčiau skolinęsi, nes paskolos dar niekada neturėjo. Tačiau didelė dalis (23 proc.) sutinka, kad tokį sprendimą padėtų priimti jau turėta teigiama patirtis. Sekančioje vietoje (16 proc.), kas skatintų rinktis tą patį kredito tiekėją, liko – suteikta nuolaida.

„Atsakymai visiškai suprantami – kam eiti kitur, kai paslaugos buvo suteiktos kokybiškai ir turėjau geras sąlygas? Greita reakcija į kliento užklausą, malonus bendravimas, lengvas procesas ir palankios sąlygos – esminiai veiksniai, dėl kurių stengiasi kiekviena įmonė, siekdama klientų lojalumo. Džiugu, jei galite uždėti varnelę prie kiekvieno punkto, galvodami apie įstaigą, kuriai esate patikėję savo finansus. Tačiau prieš priimdami sekantį finansinį sprendimą, nepamirškite grįžti prie pirmo punkto – pasilyginti sąlygas keliose finansų įstaigose iš naujo. Tvarkingai grąžinus paskolą, kredito istoriją galima pakreipti į geresnę pusę nei buvo anksčiau, tad tikėtina, kad įstaigose, kurios pirmą kartą imant paskolą, jums siūlė prastesnes sąlygas, šįkart sulauksite palankesnio pasiūlymo“, – komentuoja pašnekovė.

Apie tyrimą

„Paskolų klubo“ kartu su „Nielsen“ inicijuota internetinė apklausa buvo vykdoma 2021 metų spalio mėnesį. Apklausti 16-64 metų Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1600 respondentų iš Lietuvos.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: