Tyrimas: koks vairuotojų elgesys lietuvius erzina labiausiai?

Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius daugiau nei 9,5 tūkst. kartų užfiksuotas pažeidimas, kai vairuojant naudojamasi mobiliuoju telefonu. Palyginti su 2020 m. sausio ir vasario duomenimis, šis skaičius išaugo beveik triskart. Draudimo bendrovės „If“ inicijuotas visuomenės tyrimas atskleidė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant lietuvius labiausiai erzinantis vairuotojų įprotis. Tačiau aplinkinių susierzinimas netrukdo tokiam elgesiui dažnėti.

Net 56 proc. apklaustųjų įvardijo, kad labiausiai erzinanti situacija kelyje jiems yra kitų vairuotojų naudojimasis mobiliuoju telefonu.

„Apklausa parodė tai, kas kelia nerimą ir pažvelgus į kelių policijos statistiką – mobiliųjų prietaisų naudojimas vairuojant yra opi problema, ir situacija keičiasi ne į gera. Pažeidėjų daugėja, o registruodami eismo įvykius vairuotojai vengia prisipažinti, kad tikroji jų priežastis yra neatsakingas elgesys prie vairo“, – teigia Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Specialistė atskleidžia, kad, norint išvengti asmeninės atsakomybės, dažniausiai ieškoma išorinių priežasčių, kurios pateisintų eismo įvykį. Deja, būtent vairuotojų išsiblaškymas ir į mobilųjį telefoną nukreiptas dėmesys neretai tampa pagrindinėmis eismo įvykių priežastimis.

Didesnių miestų vairuotojai – irzlesni

Susierzinimą kelyje kitiems vairuotojams naudodami garso signalą išreiškia 78 proc. respondentų, o daugiau nei pusė tai daro šaukdami ar gestikuliuodami rankomis. Tyrimo duomenimis, sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose gyvenantys vairuotojai yra mažiau pakantūs erzinančioms situacijoms, todėl tokios reakcijos daug dažnesnės.

Didmiesčių gyventojai taip pat dažniau įvardijo ir kitas nemalonias, erzinančias situacijas kelyje, kai vairuotojai jiems neleidžia pakeisti eismo juostos ar važiuodami priekyje staigiai stabdo.

Tyrimas atskleidė, kad beveik 60 proc. vairuotojų, būdami prastos nuotaikos ar praradę savitvardą, yra linkę kelyje elgtis neatsargiai: viršyti leistiną greitį, spūstyse mėginti įsiterpti į kitas eismo juostas arba neleisti kitiems vairuotojams įvažiuoti į savo eismo juostą. G. Jasaitė sako, kad, praradus budrumą, šie veiksmai gali padaryti daug žalos.

„Natūralu, jog tokios situacijos dažnesnės didesniuose miestuose, kur eismas daug intensyvesnis nei užmiestyje. Policijos duomenimis, didžioji dalis eismo įvykių nutinka viršijus leistiną greitį ar nepasirinkus saugaus greičio.

Labai dažnai nereikalingų rūpesčių sukelia situacijos, kai automobiliai tiesiog negali prasilenkti kelyje. Vairuotojai neįvertina saugaus atstumo ir susitrenkia automobilių veidrodėliais – tokios situacijos baigiasi abipuse kalte ir papildomais rūpesčiais, nors jų nesunku išvengti tiesiog praleidžiant priešais atvažiuojantį automobilį“, – teigia G. Jasaitė.

Vyrai savitvardą kelyje praranda dažniau

Nors Lietuvoje vis dar gausu stereotipų apie moterų vairavimą, į eismo įvykius dažniau patenka vyrai. Policijos duomenimis, 2020 m. daugiau nei pusė (56,4 proc.) sužeistųjų eismo įvykiuose buvo vyrai.

Apklausos duomenimis, trečdaliu (30,9 proc.) daugiau vyrų pyktį ir nepasitenkinimą kitais vairuotojais išreiškia šaukdami ar gestikuliuodami, o garsinį signalą naudoja 21,2 proc. apklaustų vyrų.

Neigiamoms emocijoms pasidavę vyrai taip pat tampa nekantresni – dvigubai dažniau be reikalo akceleruoja, viršija leistiną greitį, spūstyse spraudžiasi į kitas ar neįleidžia vairuotojų į savo eismo juostas.

„Kelyje audringų emocijų apskritai vertėtų vengti. Jos trukdo susikoncentruoti į vairavimą, todėl kyla didesnis pavojus sukelti eismo įvykį – pavyzdžiui, vos akimirką atitraukę akis nuo kelio tam, kad apšauktumėte per lėtai važiuojantį vairuotoją, galite nepastebėti priekyje stabdančio automobilio ar per perėją einančių pėsčiųjų. Labai svarbu sėdant prie vairo emocijas palikti nuošaly ir nepamiršti paprasto mandagumo“, – pataria draudimo bendrovės transporto žalų grupės vadovė.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 1 006 respondentai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: