Tyrimas: pirataudami knygas net nejaučiame kaltės

Jeigu jums pristatytų žmogų ir apibūdintų, kaip skaitantį daug knygų, tikriausiai įsivaizduotumėte jį labai intelektualų, įdomų ir turintį kuo pasidalinti pašnekovą. O jeigu jums pristatytų žmogų, kaip daug knygų nelegaliai skaitantį, kitaip tariant, vagiantį? Turėtų būti šiek tiek nejauku, nes turbūt ir pats esate bent kartą nelegaliai parsisiuntęs intelektinio turinio. Tiesa?

Nelegaliai intelektinį turinį platinančios svetainės ir socialinių tinklų bei įvairių programėlių grupės Lietuvoje kasmet padaro didžiulės materialinės žalos. Populiarių knygų autoriai praranda dešimtis tūkstančių eurų vien dėl to, kad kažkas įkelia jų ilgus metus rašytą knygą į internetą ir platina nemokamai. Nukenčia ir taip ne patys turtingiausi intelektinės nuosavybės kūrėjai: rašytojai, redaktoriai, leidėjai. Dėl to užsisuka užburtas ratas – mažėja pelnas kūrėjams ir leidykloms, menksta jų galimybės išleisti daugiau gerų knygų, o tai skurdina galimų legaliai įsigyti knygų asortimentą.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Vincas Grigas su kolega docentu dr. Arūnu Gudinavičiumi dar 2019 m. atliko tyrimą, kuriuo aiškinosi šiuolaikinio knygų piratavimo situaciją Lietuvoje skaitytojų, autorių ir leidėjų požiūriu. Viena iš tyrimo įžvalgų – reikia šviesti žmones apie intelektinę nuosavybę ir piratavimo žalą, pradedant nuo savęs ir jaunimo.

„Daugelis tyrimo dalyvių net nejautė kaltės pirataudami, todėl reikia keisti vertybines nuostatas ir ugdyti požiūrį bei supratimą, kad tiek spausdintas, tiek elektroninis intelektinis turinys yra nuosavybė ir turi tą pačią vertę. Ne baudos ar gąsdinimai, o aiškumo didinimas apie knygos kainą, jos pagrindimas gali padėti keisti požiūrį. Juk knygos pasisavinimas knygyne iškart būtų atpažintas kaip vagystė, tai kodėl turėtų būti kitaip jei savavališkai pasisavini knygą internete?“, – sako dr. V. Grigas.

„Socialinio suflerio“ programa šį rugpjūtį įgyvendino jaunimo vasaros mokyklą „Stiprūs įvairovėje“, kurioje doc. dr. V. Grigas su skirtingų tautinių grupių Lietuvos jaunimu diskutavo apie piratavimo problemą, skatino pagalvoti ir pateikti idėjų, kokios priemonės padėtų susilaikyti nuo nelegalių knygų skaitymo.

„Jaunimas nenori naudoti nelegalių knygų, filmų ar kitų intelektinės nuosavybės kūrinių, tačiau kartais nėra kitos išeities – knygos reikia čia ir dabar, o tiražas išparduotas, legalios knygos internete nėra, tad tenka skaityti tai, ką gali pasiekti. Bendraamžiai mažiau piratautų jeigu didėtų legalių knygų ir elektroninių knygų prieinamumas internete, pavyzdžiui, atsirastų kažkas panašaus į knygų „Netflix“, kai sumokėjęs abonementinį mokestį gali skaityti kiek nori. Taip pat jei būtų patogu mainytis knygomis, pavyzdžiui, kaip „Vinted“ mainomasi daiktais ir rūbais, taip reikėtų analogo knygoms. Be to, svarbu, kad tautinių grupių jaunimas galėtų lengvai prieiti prie knygų lenkų ir rusų kalbomis“, – idėjas vardijo Rafal Pšednij „Stiprūs įvairovėje“ vasaros mokyklos dalyvis, gimnazistas iš Nemenčinės.

Vasaros mokyklos dalyvio vardijamos idėjos iš esmės atspinti doc. dr. Vinco Grigo ir kolegos tyrimo duomenis, nes pagrindinės priežastys, kodėl skaitytojai piratauja, yra įvardijamos, kaip elektroninių knygų ir jų įsigijimo būdų trūkumas, poreikis reikiamą knygą nesudėtingai gauti čia ir dabar.