Ugniagesiai po darbo gaisrinėje imasi dar ir kaminkrėčio amato
Nors Lietuvoje kiekvienais metais dėl netvarkingų krosnių, nevalytų dūmtraukių ir kaminų kyla šimtai gaisrų, bet žmonės, užuot patys pasiraitoję rankoves ir ėmęsi darbo ar pasikvietę kaminkrėtį, atidėlioja šiuos darbus tol, kol jų namus praryja ugnis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų šalyje jau kilo per 1030 gaisrų. Jų metu žuvo 13 gyventojų. Vien suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose degė per 700 kartų.
Beje, ugniagesiai, gesindami dėl neišvalytų dūmtraukių liepsnojančius namus, neretai po darbo gaisrinėje imasi dar ir kaminkrėčio amato.
„Buvau ką tik pradėjęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju, kai šalia gaisrinės esančiame name ėmė degti kaminas. Tai ir paskatino tapti kaminkrėčiu“, – sako Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Adomynės komandoje ugniagesiu gelbėtoju jau trečius metus dirbantis Robertas Talačka.
Roberto teigimu, toks darbas ne kiekvienam, nes reikia ir sveikatos, ir drąsos. Tenka aukštai lipti, vienas neatsargus žingsnis, ir galima nubildėti žemyn. Nemaža ir atsakomybė. Jo nuomone, šio darbo negalima atlikti bet kaip, nes blogai išvalius kaminą ar dūmtraukius, namus gali supleškinti ugnis.
„Valymas nėra greitas darbas. Per 15 minučių neišvalysi, darbuotis reikia ir valandą, ir dvi. Būna, kad valant kaminą net 7 kibirus suodžių išsemti tenka,“ – pasakoja jis.
Jo nuomone, žmonės gan dažnai neįvertina gaisro pavojaus. Būna, kad įsigyja naują kieto kurą katilą ir mano, kad valyti jau nereikia, nors ir jais kūrenant kaminas suodžiais apsineša. Pasak R. Talačkos, daug darbo laukia ir valant senas stačiamalkes krosnis, kurių angose dažnai aptinkama daug suodžių.
Kaminkrėtys pasakoja, kad gyventojai kartais imasi ir gan rizikingų valymo būdų, pavyzdžiui, šliukšteli dyzelino į pakurą, kad šis suodžius išdegintų… Nors tai tas pat, kaip viduryje kambario laužą sukurti.
Būna, kad žmogus yra įsitikinęs, kad jo namų kaminas švarut švarutėlis, nes jį tikrino veidrodėliu ir matė šviečiantį dangų. „Deja, pažiūrėjus su apšvietimu paaiškėja, kad ant sienelių net keli centimetrai suodžių, – sako R. Talačka. – Kartais žmonės mano, kad išvalė dūmtraukį, panaudoję kelis eglišakius, deja, tai padaryti pavyksta tik dalinai. O kūrenant krosnį, reikia būti tikram, kad dėl jos neteks kviesti ugniagesių“.
Dabar kaminkrėčiams pats darbymetis, nes prasidėjus kūrenimo sezonui pasigendama traukos, dūmai į vidų veržiasi, tada ir skambinama kaminkrėčiams, o pastarieji turi verstis per galvą, kad visur suspėtų. Jo nuomone, tuo geriausia būtų pasirūpinti pavasarį, pasibaigus kūrenimo sezonui.
Kaminkrėtys pataria ant besikūrenančių malkų kas savaitę profilaktiškai po kelias saujas krakmolo užpilti. Puikiomis valymo savybėmis pasižymi ir drebulinės malkos ar specialios cheminės priemonės. Bet vien jomis nei dūmtraukių, nei kaminų neišvalysi. Kaminkrėčio teigimu, jei bloga trauka, tai ir šilumos mažiau. Jo nuomone, bent kartą per metus būtinas mechaninis valymas.
„O jei kamine užsidega suodžiai, jokiu būdu nereikėtų į pakurą pilti vandens. Kad ugnis greičiau nusloptų, galima iš apačios bandyti ją sutramdyti panaudojant miltelinį gesintuvą,“ – pataria Robertas.
Darbo kaminkrėtys nestokoja, nors pastaruoju metu šią paslaugą teikiančių gretos ir gausėja. Beje, apie šį darbą jis niekada nesvajojo, bet dirbti jį malonu, nes žino, kad namus, kuriuose padirbėjo, aplenks ugnis. Iš tiesų, kuo daugiau darbo turi kaminkrėčiai, tuo rečiau gaisruose tenka plušėti ir ugniagesiams.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!