Urtė Zigmantaitė

Apie jaunąją kūrėją Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos mokytoja Aušra Vaitkienė sako: „Urtė ramaus, uždaro būdo, labai kruopšti. Jai patinka fantazuoti, svajoti,  kurti”.                                                           

Urtė Zigmantaitė 5 kl.

Pūkelis

Pagalvėje gyveno Pūkelių šeima- visi buvo vienodi, tik mažiausias Pūkelis išskirtinis. Vis žiūrėdavo pro langą ir mąstydavo, kaip pasaulį pamatyti, apkeliauti.

Vieną dieną Pūkelis nusprendė išvykti iš namų ir visą pasaulį kiek tik akys mato apkeliauti. Tik bėda, kad jis gyveno su broliais ir seserimis, tad negalėjo nuo jų atsiskirti.

Vieną rytą pro šalį skrido balandis. Pūkelis jo paprašė, kad į platųjį pasaulį nuskraidintų. Deja, balandis negalėjo atverti lango ir Pūkeliui padėti. Dienai bėgant praskrido kregždė, varna, žvirblis, bet nė vienas neišmanė, kaip mažyliui pagelbėti. Atėjo naktis. Už lango nieko nesimatė, buvo taip tamsu, nors į akį durk. Lauke praskrido vienas šikšnosparnis. Pūkelis jo paprašė  kaip nors atverti langą . Šikšnosparnis stumtelėjo lango rėmą ir langas prasivėrė. Nutūpęs ant šikšnosparnio sparno Pūkelis išskrido į platųjį pasaulį.

Visą naktį juodu  laimingi skraidė. Aplėkė namus, gatves ir mažiausius skersgatvius. Tačiau, kai išaušo rytas ir saulė patekėjo, baigėsi visos linksmybės. Šikšnosparnis nulėkė kur tamsiau, o Pūkelis liko vienui vienas dideliame mieste.

Pradėjo važinėti automobiliai, vaikščioti žmonės, skraidyti paukščiai, kuriuos Pūkelis jau ankščiau buvo matęs. Mažylis šūktelėjo paukščiams:

– Ei, draugai, kur aš atsiradau?

Būrys paukščių jam nieko neatsakė ir nuplasnojo toliau. Tik vienas balandis nutūpė šalia Pūkelio ir suburkavo jam:

– Tu atsiradai ten, kur neturėtum būti. Čia tyko įvairūs pavojai.

Taip pasakęs burkuolis nuskrido.

Pūkelis persigandęs nusisupo į kampą ir visą dieną jame pratūnojo. Kai atėjo naktis, jis pamatė jau pažįstamą šikšnosparnį, pasišaukė jį, prigludo jam ant nugaros ir paprašė:

– Nešk mane namo, pasiilgau savo brolių ir seserų.

Šikšnosparnis Pūkelį parskraidino į namus ir pasakė:

• Seniai žinoma tiesa, kad visur gerai, o namuose geriausia. Bet jei vėl kada sugalvosi pasaulį pamatyti, aš visada tau padėsiu.

Pūkelis, laimingas sugrįžęs pas saviškius, jiems ilgai pasakojo, ką matė skraidydamas mieste ir kaip liūdna buvo be artimųjų.