V. Blinkevičiūtė: iš kai kurių valstybių norėtųsi aktyvesnių veiksmų dėl energetinės priklausomybės

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas).

Socialdemokratų lyderė teigia, jog tiek dėl rusiškų energetinių išteklių atsisakymo, tiek dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) nemažai valstybių yra vieningos, tačiau „yra tam tikro susilaikymo, neapibrėžtumo iš kitų valstybių.“

Tuo tarpu, kalbėdama apie valdančiųjų priimtas antiinfliacines priemones, politikė pabrėžia, jog jos yra nepakankamos, o žadėtus atlyginimų, pensijų ar kitų išmokų padidinimus „suvalgė“ infliacija.

Nevisi yra pakankamai nuoseklūs

Pradėkime nuo to, kas vyksta Briuselyje – NATO vadovų, Europos Sąjungos, G7 susitikimai. Kaip europarlamentarai mato tuos susitikimus, kokią informaciją gauna, kokios naujienos?

Pirmą kartą trys tokie svarbūs susitikimai vyksta vienu metu ir tai dar kartą rodo, kad situacija yra sudėtinga, bet kartu demonstruojama vienybė ir solidarumas tarp NATO, G7, ES valstybių. Tai yra labai svarbu. Kaip ir mes Europos Parlamente (EP) – vakar, užvakar Briuselyje buvo plenarinė sesija, didžiausią dėmesį skyrėme karui Ukrainoje.

Labai svarbūs sprendimai buvo priimti dėl karo pabėgėlių – mes siūlome, jog visos šalys-narės galėtų naudoti struktūrinių fondų – regioninio, socialinio ar kitų fondų – lėšas, nereikalaujant prisidėjimo iš valstybių narių biudžetų ir taip galėtų tas lėšas skirti ukrainiečiams pabėgėliams, jų švietimui, užimtumui, apgyvendinimu ir panašiai. Buvome vieningi ir sutarėme, kad šitos lėšos tam turi būti naudojamos.

Priėmėme dar vieną labai svarbu sprendimą dėl apsirūpinimo maistu, nes labai didelę dalį javų, kviečių ar kitų žemės ūkio produktų įsiveždavome iš Ukrainos. Reikia spręsti, kaip tai kompensuoti. Sprendimas dėl apsirūpinimo maistu atliepia tai, jog šalys-narės, tarp jų ir Lietuva, turėtų parengti savo planus, ypatingai dabar, kai prasideda pavasario sėja. Tie sprendimai yra tiesiog būtini.

Vertinant NATO valstybių susitikimus – mūsų EP sesijoje dalyvavo ir Kanados ministras pirmininkas J. Trudeau, dar kartą parodė solidarumą tarp valstybių, kovojant su Putino Rusijos sukeltu karu. Kalbant su kolegomis yra įvairių vertinimų, gal norėtųsi aktyvesnių veiksmų iš kai kurių valstybių, ypatingai kalbant apie energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos. Reikia pasakyti, kad nevisi yra pakankamai nuoseklūs. Štai, pavyzdžiui, vokiečių kolegos kol kas susilaiko nuo tokių sprendimų, žiūri į tai atsargiai. Taip pat ir su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Nemaža dalis šalių yra pakankamai vieningos, bet yra tam tikro susilaikymo, neapibrėžtumo iš kai kurių valstybių.

Darbų yra labai daug, tačiau tai, kad tokie trys didžiuliai forumai vyksta vienu metu rodo situacijos rimtumą, norą veikti kartu, priimti sankcijas, stiprinti gynybinius pajėgumus prie rytinių sienų, padėti Ukrainai ginkluote. Tai yra svarbūs momentai.

Užsiminėte apie vokiečius. Kaip apskritai europarlamentarai supranta situaciją? Kai kalbėjome paskutinį kartą, prieš mėnesį, karas buvo tik prasidėjęs, požiūris gal nebuvo išsigryninęs. Šiaip šalys suvokia, kas vyksta Ukrainoje, nes ir mes ne visada suprasdavome portugalų ar ispanų problemas.

Manau, kad tikrai suvokia. Karas vyksta antrą mėnesį ir kolegos parlamentarai iš įvairių šalių tikrai puikiai supranta esamą situaciją ir tą paramą Ukrainai, kurią ne tik išsakome žodžiais , bet padengiame ir veiksmais, skiriama finansinė parama. ES yra didžiulė organizacija, 27 skirtingos šalys ir kol priimami sprendimai reikia praeiti labai daug biurokratinių kanalų. Veikiame sutartinai, vieningai ir greitai.

Bet būna, kad nugali tam tikras pragmatizmas, kaip Vokietijos atveju, kai yra didelė priklausomybė nuo rusiškų dujų. Tenka pripažinti, kad tai yra atsakomybė už sprendimus, padarytus praeityje. Jie, kaip politikai, matyt, galvoja, kas bus, kaip tai atsilieps jų valstybei, kad reikia laiko naftai gauti kitais kanalais. Tie veiksmai vyksta, ieškoma kitų šalių.

Bet jie nebus ta silpnoji grandis, kalbant apie Europos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, tai vienas svarbiausių uždavinių? Tai ne tik Vokietijos klausimas, yra ir kitų šalių, kurios susilaiko, mąsto, bent jau karo pradžioje, kad nereikia sankcijų, dėl ginklų tiekimo kai kurios šalys norėjo per savo teritoriją leisti.

Yra tų momentų, kai atrodė, jog nevisi supranta, ką čia reikia daryti. Ar vokiečiai bus, kalbant apie energetinę nepriklausomybę, silpnoji grandis, kuri stabdys sprendimus?

Nenorėčiau, kad taip būtų, kadangi Vokietija yra pakankamai įtakinga valstybė tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje. Jie patys supranta, kad didžiulė priklausomybė nuo rusiškų dujų yra silpnoji grandis, bet jie labai aktyviai ieško kitų būdų, kitų valstybių, šaltinių, iš kur tai gauti. Jie tikrai supranta tą situaciją, kuri dabar yra.

Kita vertus, kai mes – Baltijos šalys, Lenkija – pasisakome už Ukrainos narystę ES, bet yra šalių, kurios abejoja, ta pati Vokietija, Olandija. Čia irgi reikia darbų, veiksmų, supratimo ir daugiau pasitikėjimo, kad Ukraina būtų mūsų sudėtyje.

Tų darbų tikrai yra, bet noriu pasakyti, kad tas supratimas kolegų tarpe tikrai yra, ypatingai dėl paramos Ukrainos karo pabėgėliams. Čia esame pakankamai vieningi, kad ta parama būtų skiriama iš įvairių europinių fondų.

Bet ne tik vokiečiai. Nyderlandai taip pat kalba, kad būtų problemų dabar atsisakyti rusiškos energetikos. Tai gal ES pati galėtų padėti ieškoti naftos, dujų, pasistatyti terminalus greičiau. Ar jie vieni turi susirasti patys?

Jokiu būdu ne vieni. Diskutavome su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Ch. Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke U. von der Leyen ir buvo pabrėžta, kad turi būti bendros pastangos ir dujų terminalus ES valstybėse turime turėti kaip įmanoma greičiau, kad iki metų pabaigos užsipildytume dujomis ne iš Rusijos ir padėtume vieni kitiems.

Kalbėdama Europos Parlamente U. von der Leyen pasakė, kad Lietuva yra geras pavyzdys, kuri turi savo dujų terminalą, Latvija, kuri turi pakankamai galimybių padėti Estijai. ES valstybės turi solidariai ieškoti būdų, kad kaip galima greičiau atsijungtume nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Tai yra bendras darbas ir labai tikiuosi, kad po šiandienos vadovų tarybos, kur tas klausimas bus diskutuojamas, bus priimti konkretūs sprendimai, kaip spręsti ES energetinės nepriklausomybės klausimą.

Kaip tas greičiau atrodo jūsų akimis? Nes perspektyvos nubrėžtos dešimtmečiais.

Bent jau iki šių metų galo kai kuriuos dalykus tikrai galėtume išspręsti, tarkime, dėl dujų terminalo įsteigimo, tai būtų vienas iš sprendimų. Sutinku, kad kai kurios šalys žvelgia gana pragmatiškai, juo labiau politikai, bijodami savo piliečių vienokio ar kitokio vertinimo. Bet karo akivaizdoje, kai niekas nežino, kas bus toliau, reikia elgtis labai atsakingai, išmintingai, ieškoti būdų, kad priklausomybės nuo Rusijos būtų kaip įmanoma mažiau, kad V. Putinas jaustų tam tikras sankcijas ir jo elgesys keistųsi, nors tai sunkiai suvokiama.

O dar vienas sankcijų paketas – kokių dar galima laukti? Ar dar yra ką sugalvoti?

Jau keturi sankcijų paketai yra ir kai mes kalbėjome su kolegomis parlamente, kyla natūralus klausimas – ar tos sankcijos, kurios jau dabar priimtos, visada yra įgyvendinamos? Ir dėl oligarchų turto, ir tam tikrų bankų atjungimo nuo SWIFT sistemos.

Labai svarbu dėti pastangas, kad valstybėse būtų įgyvendinami priimti sprendimai.

Negėdinate savo kolegų italų, kad pas juos R. Abramovičiaus jachtą saugiai stovi?

Tam tikra prasme gėdinome, nes prašėme kaip galima stipriau spausti savo valstybes, kad sankcijos būtų įgyvendinamos. Sankcijų yra pakankamai daug ir jos turi būti įgyvendintos visose valstybėse.

Valdžios veiksmai dėl infliacijos – nepakankami

Seimo sesija prasidėjo rezoliucija dėl paramos Ukrainai, kur ganėtinai vieningai balsavo parlamentarai. Bet vėlesni klausimai vienybę pradėjo skaldyti ir vienas tokių buvo partnerystės įstatymas. Kaip Jums atrodo ta Seimo sesijos pradžia? Audringa ar taip ir turėjo atrodyti?

Seimas yra Seimas, politikai yra politikai. Man atrodo, kad pakankamai normaliai praėjo, nors tikėjausi, kad vykstantis karas labiau suvienys įvairias valdžios struktūras. Deja, tai neįvyko.

Dėl partnerystės – nežinau, ar reikėjo laužyti tiek iečių, ar įtraukti partnerystės svarstymą į darbotvarkę, ar ne. Man atrodo, visiškai be reikalo. Seimas juk ir yra ta vieta, kur išrinkti Seimo nariai turi svarstyti mūsų valstybei svarbius klausimus. Manyčiau, kad be reikalo buvo tiek aistrų.

Pasitvirtinam Seimo darbotvarkę, o kai įstatymo projektas bus pateiktas, į jį gilinsimės, ar reikalingos tam tikros pataisos ir spręsime tuos klausimus.

Nemanau, kad reikėjo taip sureikšminti šitą dalyką ir kelti tokį skandalą. Tai visiškai nereikalingas dalykas, o spręsti įsisenėjusias problemas mes privalome.

Apie įsisenėjusias problemas – Lietuvos bankas pateikė ekonomines prognozes, kaip mūsų ekonomika atrodys artimiausiu metu ir jos nėra pačios geriausios. Ar valdžia jaučia, ką reikia daryti, ar nelabai ir ką Jūs galėtumėte pasiūlyti?

Tos Lietuvos banko prognozės turi vieną bendrą vardiklį – neišvengiamai augs infliacija ir pakankamai daug. Turime daryti tam tikrus sprendimus, kaip pagelbėti mūsų žmonėms, nes kainos jau dabar yra kosminės. Nereikia žvelgti toli – vasario mėnesį infliacija Lietuvoje buvo 14%, didžiausia ES, ir sprendimus, kaip amortizuoti augančių kainų įtaką, ypatingai pagrindinių maisto produktų, energijos kaštus, Vyriausybė turėjo priimti seniai, o dabar laukia kažkokių skaičiavimų ir stovi vietoje.

Dėl to tikrai nėra gerai, nes gyvenimas nesustoja, jis eina į priekį ir žmonės turi gyventi Lietuvoje čia, šiandien. 4 iš 10 žmonių gyvena nuo algos iki algos arba nuo pensijos iki pensijos. Infliacija jau suvalgė žadėtus pensijų, kitų išmokų padidinimus ir dabar reikia kaip galima greičiau priimti sprendimus.

Ką reikėtų daryti? Valdžia priėmė sprendimą dėl PVM šildymui, koks Jūsų matymas?

Tikrai nepakankama, kad 0% PVM taikomas tik centriniam šildymui – žmonės šildosi ir kitais būdais. Mes siūlome, kad pagrindiniams maisto produktams būtų taikomos lengvatos, nuo 21% iki 9% – Lietuva yra tarp trijų šalių, kartu su Estija ir Danija, kurios neturi PVM lengvatų maisto produktams.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį būtina sulyginti su minimaliu atlyginimu, nes reikia paremti tuos žmonės, kurių pajamos, atlyginimai yra mažiausi. Taip pat reikia didinti valstybės remiamas pajamas, nuo kurių priklauso įvairios socialinės išmokos, vaiko pinigai. VRP pernai buvo šiek tiek padidintos, bet tik 3%, o infliacija didesnė nei 10%.

Vyriausybė privalo sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau – kitos ES šalys jau po du kainų amortizavimo paketus yra priėmusios, o Lietuvoje, tuo tarpu, yra vienintelis ir pavėluotas sprendimas dėl PVM sumažinimo centriniam šildymui. Darbo yra ir jį reikia greičiau padaryti.

Visą V. Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ rasite čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/opozicija/ar-valdzia-uzsiima-tuo-kuo-reikia?soundtrack=1