V. Blinkevičiūtė: Putinas žodžių negirdi, reikia imtis labai aštrių priemonių

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas).

Socialdemokratų lyderė teigia, jog Rusija, pradėjusi aktyvią karinę kampaniją prieš Ukrainą, privalo susidurti su griežčiausiomis sankcijomis, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos bei tarptautinę izoliaciją, taip pat turi būti priimtos individualios sankcijos V. Putinui, jo šeimos nariams.

Politikės teigimu, „kai kurios ES valstybės įprato labai patogiai gyventi“, tačiau jei Rusija nebus sustabdyta dabar, koks bus kitas V. Putino žingsni – neaišku.

Turbūt dar viena nemigo naktis, aktyvus karas Ukrainoje tęsiasi daugiau nei parą. Kur Jūs esate šiuo metu?

Šiuo metu esu Vilniuje.

Pritariu jums, kad ir praeita buvo nemigo naktis – klausiausi, kas įvyko ir buvo sunku patikėti, kad XXI amžiuje gali atsirasti tokių kaip Vladimiras Putinas, kurie pradėtų karą prieš kitą valstybę. Visi esame ir sukrėsti, ir kaip niekada susivieniję, ieškome būdų, kaip padėtį Ukrainai, kaip apsaugoti ir mūsų valstybę.

Palaikote ryšį su Europos Parlamentu (EP)? Įdomu, ką jie galvoja. Jūs, turbūt, geriausiai galėtumėte komentuoti tai, kas vyksta Briuselyje, kurios susijusios su sprendimų priėmimu dėl sankcijų Rusijai. Kokios ten nuotaikos?

Taip, turiu. Dar praeitą savaitę, vasario 16-17 d., Strasbūre vyko plenarinė sesija ir priėmėme pareiškimą, kuriuo dar kartą raginame Europos Vadovų Tarybą kaip galima greičiau priimti griežtas ekonomines ir finansines sankcijas Rusijai. Jame labai aiškiai įvardinta ir tai, kad Rusija turi būti šalinama iš SWIFT sistemos. Taip pat sankcijos turi būti individualios Rusijos vadovui, jo šeimos nariams, turto, esančio Europos Sąjungoje (ES) įšaldymas, kelionių draudimas ir taip toliau. Tai mes įvardijome dar iki šių karo veiksmų.

Tiesą pasakius, kai matau, kad praėjusią naktį Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas antras sankcijų paketas, bet kažkodėl nebuvo rastas bendras sutarimas dėl Rusijos atjungimo nuo SWIFT sistemos, tai labai paveiktų Rusiją.

Taip pat noriu pasakyti, kad vakar Briuselyje buvo susirinkę EP frakcijų vadovai ir nusprendė antradienį sušaukti neeilinę sesiją. Kiek aš dirbu EP, tai labai retas atvejis, šią kadenciją to dar nebuvo – tai parodo, kad EP labai atsakingai žiūrime į tai, kas vyksta. Net neabejoju, jog posėdžio metu dar kartą priimsime sprendimą, jog reikalingos kur kas griežtesnės sankcijos prieš Rusiją. Beje, mūsų minėtame pareiškime sakome, jog sankcijos turi būti taikomos ir Baltarusijai. Manau, jog dar kartą išreikšime politinį spaudimą Europos Sąjungos valstybėms. Nors, kaip girdėjau iš šalies vadovo komentaro, praėjusią naktį svarstant sankcijas, ne visos šalys sutarė dėl sankcijų, bet negalime nuleisti rankų, spaudimą būtina daryti.

Kaip jūs galvojate, kodėl taip yra, kad nesutaria šalys? Aišku, yra interesų – kam reikia dujų, anglies, naftos iš Rusijos. Kiek, jūsų nuomone, tai gali lemti, kad sankcijos bus „ne iki galo“?

Kai kurios ES valstybės įprato labai patogiai gyventi ir galvoja, kaip tai atsilieps jų gyvenimo kokybei. Gal tai normalu, bet reikia nepamiršti – ir tai labai gerai suprantame mes, Baltijos valstybės, Lenkija – jeigu Rusija nebus sustabdyta dabar, sukėlus karą Ukrainoje, koks bus kitas V. Putino žingsnis? Kadangi tai mes suprantame labai gerai, kaip valstybė tai esame patyrę, šią žinią mes skleidžiame tarp kitų ES šalių atstovų.

Ir, ko gero, tai yra skaudi pamoka ir gal iš jos bus pasimokyta, kad ES buvo patekusi į tam tikras Rusijos pinkles – ir dėl dujų, ir dėl naftos, tas pats Nord Stream 2 tiesimas. EP esame priėmę ne vieną rezoliuciją, kuria raginame nutraukti Nord Stream 2 tiesimą. Tą mes dar kartą priminėme praėjusios savaitės rezoliucijoje.

Buvom išgirsti, geriau vėliau, nei niekada, bet tai dar kartą parodo, kad ES priklausoma nuo Rusijos energetikos, neįvertino, koks klastingas gali būti V. Putinas, taip apraizgydamas Europą, ir dabar už tai turime mokėti tam tikrą kainą.

Bet tiek mes, EP nariai, tiek Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pabrėžiame, kad reikia stiprinti mūsų, Europos, energetinį saugumą, atsisakant rusiškų dujų. Tikiu, jog tai bus padaryta, bet kaip greitai? Tai nereiškia, kad reikia nuleisti rankas. Tai, kas vyksta, yra sunkiai suvokiama, ir tie bendri sprendimai, kurie paveiks ir mūsų valstybę, yra neišvengiami ir būtini, norint sustabdyti tokį neprognozuojamą priešą kaip Putinas.

Įdomu, nes tos sankcijos – atjungimas nuo SWIFT – paliekama kaip dar viena priemonė, nes sakoma, kad jeigu dabar visos priemonės būtų panaudotos, V. Putinas tikrai nesustotų.

O dabar motyvuojama, jog pajautęs sankcijų svorį jis nenorės gauti jų dar daugiau. Naivus tikėjimas, kad staiga pusiaukelėje V. Putinas sustos. Iš kur toks naivumas, kas yra europiečiams?

Jie, matyt, pamiršo visus karus, turbūt yra apraizgyti tikėjimo, jog V. Putinas dar turi kažkokio žmogiškumo. Mes Lietuvoje geriau žinome, kas yra toks agresorius kaip V. Putinas. Jį sustabdyti galima tik labai ryžtingomis priemonėmis. Šioje vietoje „palaukime“ negali būti. Dabar bus rengiamas trečias sankcijų paketas, gal į tai jis atsižvelgs, bet manau, kad čia nenoras apsisunkinti sau gyvenimą ir atsiranda atidėliojimas. Būtina panaudoti visas priemones.

Pasižiūrėkite, kiek buvo tikėjimo, kad atgrasyti Rusiją galima diplomatinėmis priemonėmis, kiek buvo pastangų, įvairių formatų, bet tai nieko nepaveikė. Šitokio žmogaus – jeigu galima jį taip pavadinti – žodžiai neveikia, vadinasi reikia imtis labai aštrių priemonių, nes jis kitaip nesupranta, įtikėjęs savo galia. Jis yra sužvėrėjęs ir priemonės turi būti labai rimtos.

Kariniai veiksmai pakeitė socialdemokratų požiūrį į gynybos finansavimą? Pastarosiomis dienomis buvo pareiškimų iš jūsų partijos narių, kad nėra grėsmės, finansavimo didinti nereikia.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad socialdemokratai visada pabrėžė, jog nacionalinis saugumas turi būti suprantamas plačiai – karinė galia ir žmonių valia priešintis. Mes tikrai suprantame, kad nacionalinis saugumas yra kompleksinis dalykas ir tam įtakos turi viskas – ekonominė, demografinė, socialinė situacija. Tai nėra karinės galios ir valstybės ekonomikos ar socialinės padėties supriešinimas, tai susiję dalykai ir mes tai nuolat pabrėžėme.

Mes visada palaikėme ir palaikysime priemones, kurios yra nukreiptos į atsparumo didinimą. Socialdemokratų iniciatyva 2014 m. buvo pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl 2014-2020 m. užsienio ir saugumo politikos strateginių gairių. Ten patvirtinome, jog palaipsniui didiname gynybos biudžetą iki 2% nuo BVP. Tai ir pasiekėme.

Dabar turime įvertinti geopolitinę saugumo situaciją, kuri yra reikšmingai pasikeitusi. Vakar mes labai greitai susirinkome į jungtinį valdybos bei frakcijos posėdį ir priėmėme rezoliuciją, kurioje labai aiškiai pabrėžėme, kad reikia stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, didinti gynybos finansavimą, spartinti trūkstamos ginkluotės bei karinės technikos įsigijimą.

Ir, kaip sakė premjerė, jog pavasario sesijai atneš siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai, mes tai aptarsime ir neabejoju, kad palaikysime, nes mes suprantame esamą situaciją ir nebūsime prieš finansavimo didinimą. Dabar noriu palinkėti tokios vienybės, kokią mačiau vakar, kai trys valstybės vadovai kalbėjo vieningai, sutelktai. Linkiu, jog taip būtų ir ateityje.

Visą V. Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ rasite čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/opozicija/ar-socdemai-boikotuos-pinigu-skyrima-krasto-apsaugai?video=1