V. Jakštas: dar kartą apie „Garsą”

Ne vieneri metai aptarinėjamas Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo Panevėžyje projektas. Prieštaraujantieji Centro įkūrimui rašo skundus visoms galimoms institucijoms, teismai skundus pripažįsta nepagrįstais.

Karuselė sukasi, todėl tylėti būtų nuodėmė, juolab kad prieštaraujantieji siekia, kad projektas, kuris buvo pripažintas vienu geriausių ir gavo didžiausią finansavimą, netektų lėšų. Pokalbio su kultūros viceministru metu paklausus, ar dažnai savivaldybių Tarybų nariai kreipiasi parašydami atimti jų atstovaujamai savivaldybei skirtas projektams lėšas – atsakė, kad tai vyksta pirmąjį kartą. Savaime suprantama, kad demokratinėje valstybėje visi turime teisę reikšti savo nuomonę, bet ji neturėtų būti užgauli, bet paremta faktais ir argumentais.

Projektą gerai įvertino ne tik Centrinė projektų valdymo agentūra, bet ir Seimo kultūros komiteto nariai, o komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis pasakė, kad tai ne šiaip sau objektas, bet – nacionalinės reikšmės objektas. Kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad toks kultūros objektas svarbus ne tik miestui, šiaurės Lietuvai, bet ir visai valstybei.

Todėl labai apmaudu, kad prieštaraujantieji Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimui, tiek savo nepelnytos kritikos nukreipė į ministrą bei vietos liberalus, kurie yra už miesto augimą, plėtrą ir naujas iniciatyvas.

Kreipiamės į tuos, kurie girdi, kurie nori matyti Panevėžį kasdien gražėjantį, kuriame gera ir jauku gyventi visiems, kuriame malonu apsilankyti svečiams, kuriuos mes galėtume pakviesti aplankyti šiuolaikišką menų centrą. Mūsų miestas nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios turėjo ne vieną liūdną pamoką: buvo norima surinkti Lietuvoje griaunamus sovietmečio paminklus ir įkurti parką. Kilus pasipriešinimui monumentai iškeliavo į Grūto parką, kurį mielai lanko turistai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

Vyresnieji panevėžiečiai puikiai prisimena su kokia jėga buvo pasipriešinta menonitų koledžo atsiradimui Panevėžyje. Jis dabar sėkmingai veikia uostamiestyje. Taip ir norisi paklausti: ar tikrai mes esame miestas, kuris bijome naujovių? Ar verta saugoti sovietmečio tipinį, perstatytą pastatą vardant modernaus, šiuolaikiško būsimo menų centro, kuriame bus galimybė ir rodyti nekomercinį kiną, ir susipažinti su pasaulyje žinomo dailininko darbais bei turėti galimybę keistis ekspozicijomis su kitomis galerijomis?

Pasitikdami svarbią mums visiems Kovo 11-ąją viliamės, kad vis dėlto esame miesto kūrėjai ir statytojai. Girdėkime vieni kitus!

Valdemaras Jakštas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas