V. Šuminaitė: „Jums po kojomis pasaulis – nebijokit vaikščioti!“

Į klausimą „Ar žinote, kas yra Lietuvos moksleivių sąjunga?“ tikriausiai kas antras paklaustas atsakytų teigiamai. Kėblumų kiltų paklausus, ką būtent veikia didžiausias moksleivių tinklas Lietuvoje – nors atsakymo ieškoti ir ilgai galvoti nereikėtų. Lietuvos moksleivių sąjungos pagrindinis tikslas yra atstovauti moksleivių interesus formuojant Respublikos jaunimo bei švietimo politikas. 

Sąjunga visoje Lietuvoje vienija net 26 miestų moksleivių bendruomenes – kiekviename atstovaujamos moksleivių bendruomenių mieste vyksta įvairūs renginiai, kurių metu yra diskutuojama ir formuojama ne tik vietos jaunimo politika, bet ir prisidedama prie Respublikos švietimo ir jaunimo politikų formavimo.

Ne paslaptis, kad veikla Lietuvos moksleivių sąjungoje dažnai pareikalauja daug laiko – juk mokytis ir tuo pačiu atstovauti vietos ar Respublikos moksleivių interesus užima daug laiko, bet norint rasti laiko ir kitoms veikloms, tikrai galima. Tokios pačios nuomonės laikosi ir nemažą savo gyvenimo dalį atidavusi, dabartinė Lietuvos moksleivių sąjungos Alumni Viktorija Šuminaitė.

Lietuvos moksleivių sąjunga – kaip Tave gyvenimo kelias atvedė į šią organizaciją?

2010 metais perėjau mokytis į vieną iš Utenos gimnazijų, mokslo metų pradžioje ten įvyko Lietuvos moksleivių sąjungos pristatymas, kadangi visiškai nesuvokiau ką reiškia tos trys raidės „LMS“, labai knietėjo sužinoti. Taigi, prisikalbinau klasiokę ir kartu nuėjome į pristatymą. Po pristatymo supratau, kad Lietuvos moksleivių sąjunga tai man neatrasta žemė ir nusprendžiau, kad aš nebenoriu laukti, kol man kažkas sukurs geresnį rytojų – aš pati norėjau kurti tą geresnį rytojų. O gyvenime dažnai būna taip, kad užtenka didelio noro ir darbo – aš tai puikiai suvokiau, tad kylau Organizacijos laiptais greitai – vieną dieną Organizacijos prezidentas A.Mikalauskas ( 2013-2015 m. kandencija ) mane pasikvietė į savo Biurą, kur turėjau puikią galimybę išbandyti save tiek mokinių savivaldų koordinatorės tiek programų koordinatorės srityse. Dirbdama mokinių savivaldų koordinatore, prisidėjau ir prie Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų centro įkūrimo – tuo tikrai džiaugiuosi. Neslėpsiu, patirtis įgyta per tuos 2 metus darbo yra neįkainojama.

Dažnai kylantis klausimas: „Ką duoda Lietuvos moksleivių sąjunga?“ – kodėl verta prisijungti ir dalyvauti organizuojamoje veikloje?

Lietuvos moksleivių sąjunga duoda labai daug: galimybę tobulėti, galimybę pažinti save, atrasti naujų draugų bei išmokti to, ko jokioje mokykloje neišmoktum – realaus gyvenimo. Taip pat, su laiku, tu įgyji suvokimą, kad visa tai ką darai ir šiaip gyveni ne tik dėl savęs – čia labai svarbus yra komandinis darbas. Komandinis darbas – tai dar vienas dalykas, ko puikiai išmoksti Organizacijoje. Ir pamatai komandą iš įvairiausių pusių, bet tai tik dar labiau stiprina jausmą, kad visa tai darai ne vien dėl savęs, nes dirbti su žmonėmis, kurie kartu siekia didelių tikslų, o tai yra labai didelis malonumas. Manau jaunas žmogus, moksleivis, privalo veikti. Nesvarbu ar tai sportiniai, muzikiniai ar kitokie užsiėmimai, dažnai nevyriausybinių organizacijų veikla. Principas yra veikti, tobulėti, siekti savarankiškumo – tai yra esmė. Tad, truputį daugiau nei penkerių metų organizacijoje, galiu pasakyti, kad išties ačiū Dievui, kad mane gyvenimas atvedė būtent į šią organizaciją, organizaciją turinčią širdį – Lietuvos moksleivių sąjungą.

Jaunimo politika ir moksleivis – kaip šių dienų Lietuvoje tai dera?

Kadangi Jaunimas (įstatimine prasme) yra žmonės nuo 14 iki 29 metų, tad moksleiviai yra viena iš stipriausių, jaunimo politiką formuojančių, grupių. Jaunimo politika ir moksleiviai yra neatsiejmi. Nors ir sudėtingai skamba sąvoka „jaunimo politika“, nėra viskas taip sudėtinga, kaip skamba. Žodis „politika“ tikriausiai priverčia mūsų ausis suklusti, o pasąmonę persigąsti. Aišku, neneigsiu, kartais jaunimo politika yra labai sudėtinga, bet faktiškai, su „žemiškaja“ jaunimo politika mes susiduriame kas dieną, todėl šios sąvokos tikrai nereikia bijoti.

Dar šiais metais vykusioje Lietuvos moksleivių sąjungos Pavasario Asamblėjoje kėleisi savo kandidatūrą į organizacijos Revizijos narės vietą, deja, nesėkmingai – ar tai buvo atspirties taškas uždaręs duris organizacijoje?

Tikrai ne, šiuo metu esu LMS Alumni. Nors ir nesu Revizijos narė, tačiau aktyviai, padedu, konsultuoju LMS skyrius įvairiais klausimais. Esu įsitikinusi, kad Lietuvos moksleivių sąjungos durys man visada bus atviros – mes esame didelė šeima.

Kokią reikšmę, tavo nuomone, turi mokinių savivaldos formuojant jaunimo politiką vietos ar Respublikos lygmenimis?

Mokinių savivalda yra vieta, kur prasideda jaunimo politika. Geras ir kokybiškas savivaldos darbas yra labai svarbus. Lietuvos moksleivių sąjunga yra platforma, kuri padeda, mokinių savivaldoms, išsakyti moksleivių nuomonę tiek vietos, tiek Respublikos lygmeniu. Džiaugiuosi, kad Lietuvos moksleiviai labai sparčiai įsitraukia į jaunimo politikos formavimą, aktyviai dalyvaudami mokinių savivaldų veiklose – šioje situacijoje svarbiausia yra suvokti, jog visa tai, kas aplink mus (bendruomenė, mokymosi procesas, mokymosi įstaigos ir kt.), yra tokio lygio, kokio mes reikalaujame. Kuo būsime imlesni, tuo sąlygos aplink mus bus palankesnės šviesesniam ir geresniam moksleivių rytojui.

Moksleivių džiaugsmas, vienas iš pirmųjų naujosios Švietimo ministrės darbų – aštauktas mokslo metų ilginimas. Kokia Tavo nuomonė apie kilusį sąmišį dėl mokslo metų ilginimo?

Mano nuomone, mokslo metų ilginimas, iš esmės, būtų teigiamas dalykas tada, jei būtų sudarytas tikslūs planai ir programos, kaip mokslo metų trukmės ilginimą būtų galima išnaudoti. O kai dėdės ir tetos politikai nori pailginti mokslo metus, nepateikdami tikslaus atsakymo, kodėl jie yra ilginami, aišku, kad visos bendruomenės yra pasipiktinusios. Abejoju, kad kas paklaustas, „ar nori mažiau atostogauti ir šiaip sau ilgiau pasedėti darbe?“ atsakytų teigiamai. Mano nuomone, reformų pradžia Švietimo sistemoje turėtų vykti visai ne čia – visų pirma reikėtų keisti tai, kas moksleivius taip atbaido nuo mokyklų ir mokymosi proceso. Gal tai pasenusi ir šlubuojanti mokymosi, gal egzaminavimo sistema, kuri eina prieš realybę (juk mokykla ruošia gyvenimui, o ne poros valandų egzaminui) – tad keisti galima ir reikia daug ką, bet mokslo metų ilginimas, manau, galimas būtų tik tada, kada moksleiviai į mokyklą eitų ne tik šaukiami pareigos jausmo, bet ir žinių troškimo, o ir prailginto laikotarpio programa būtų pilnai suplanuota ir išnaudojama.

Studijas besirenkantiems abiturientams – aukštąjį mokslą siūlytum Lietuvoje ar užsienio šalyse? Kodėl?

Pati pasirinkau studijas Lietuvoje, šiuo metu studijuoju Vilniaus Universitete, socialinės politikos studijų  programoje – tuo džiaugiuosi. Abiturientams siūlyčiau, atrasti save, suprasti kokioje srityje norite augti ir tik pagal tai rinktis studijų kryptį ir vietą, kur norėsite įgyti aukštąjį mokslą. Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, mano nuomone, yra tokios pat kokybiškos,  kaip ir užsienio – galite rinktis tarp daugybės specialybių. Tačiau išvykimas tobulėti svetur, taip pat, yra labai gerai, žinoma, jei pasisėmę žinių užsienio aukšosiose mokyklose, jaunuoliai jų pritaikyti grįžta atgal į Lietuvą.

Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centras atlieka tyrimą dėl jaunimo nedarbo Panevėžyje – Tavo nuomone – ar ši problema kankina tik Panevėžio ar visos Lietuvos jaunimą?

Su Panevėžio jaunimo nedarbo situacija neesu susipažinus, tačiau Nacionaliniai tyrimai rodo, kad jaunimo nedarbas mažėja. Visoje Lietuvoje vis dar yra daug nedirbančio jaunimo, manau Panevėžyje taip pat.

„Panevėžio apskritasis stalas nesugebėjo išlaikyti jaunimo susidomėjimo, neleido naujoms idėjoms augti, neįsiklausė į jaunimo interesus, ignoravo jų iniciatyvas. Todėl dabar turime tokią situaciją, kai realiai mieste veikiančias organizacijas galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. “ – situaciją komentavo Panevėžio m. savivaldybės Tarybos narys D.Simėnas. Ar Tavo nuomone Apskritieji stalai turi didelę įtaką formuojant jaunimo politiką miestuose?

Apskritieji stalai, vienija jaunimo organizacijas, atstovauja jų interesus. Apskritieji stalai turėtų būti stipriausia, jaunimo balsą atstovaujanti, organizacija ne vien savo regione, bet ir nacionaliniu lygmeniu. O Tarybos nariui D.Simėnui pritariu, nes kiek teko susipažinti su Panevėžio apskritojo stalo veikla ir situacija – deja susidaro įspūdis kad kartais sprendimai yra priimami atsižvelgiant į asmeniškumus, tada iškyla klausimas, ar tikrai, žmonės veikiantys apskrituosiuose staluose, yra suprantantys savo pagrindines funkcijas, nešališkai vienyti bei atstovauti jaunimo interesus. Nauji veidai, puiki galimybė Panevėžio apskritajam stalui atsigauti ir pradėti dirbti iš peties.

Atsisveikinimui – Tavo linkėjimas Panevėžio moksleiviams:

Prieš šiek tiek daugiau nei metus, Panevėžyje organizavome informacinį mokinių savivaldų forumą. Pristatinėdama Lietuvos moksleivių sąjungą labai norėjau, kad moksleiviai Panevėžyje pajaustų galią, kurią jie turi – žvelgdama į dabartinius Panevėžio moksleivius galiu sakyti, kad tą galią jie pajautė. Šiai dienai, turite stiprų balsą Panevėžio mieste, degate tuo, ką darote, tad visų pirma moksleiviams savanoriaujantiems Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centre linkiu nesustoti ir gebėti uždegti kitus, o antra – moksleiviams, kuriems rūpi koks bus Jūsų rytojus, linkiu eiti ir nesustoti, visada tyrinėti, visada ieškoti, atrasti ir pamilti atradimo džiaugsmą!

Tomas Bilevičius

Lietuvos moksleivių sąjungos

Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centro

Pirmininkas