Vaiva Grabauskaitė (12 kl.)

Mokytoja Rūta Grinkienė: „ Ji kūrybinga asmenybė, mokanti nustebinti: kuria eiles, rašo fantastines istorijas, nukeliančias į kitokią realybę. Manau, kad Vaiva nenustos kurti, tiesiog ieškos savo balso ir savo stiliaus. Nuoširdžiai linkiu, kad jos gyvenime visada liktų laiko kūrybai.“

„… kūryba man – tai tarsi magiška krautuvėlė, kurios durys atsiveria su kiekviena naujai užgimusia mintimi ir kurioje manęs laukia nuostabūs dalykai.

Dažniausiai įkvėpimo semiuosi iš muzikos. Tačiau kartais įkvėpimas ateina visai nelauktai ir tokiomis formomis, kokių nesitiki…“ – sako apie save jaunoji kūrėja.

Nerašyk/Rašyk

Nerašyk apie tai, ką gali pamatyti,
Rašyk apie tai, ką gali pajausti.

Nerašyk, kaip gražiai žydi gėlės,
Rašyk, ką žmogus jaučia vos tik atsikėlęs.

Nerašyk, kokie seni miesto stogai,
Rašyk apie tai, ką jie patyrė seniai.

Nerašyk, koks nuostabiai mėlynas dangus,
Rašyk, kad įkvėptum kitus.

Nerašyk to, ką tau liepia,
Rašyk sau apie savo jausmus.

13-tas sausio sapnas

Iš lėto krenta snaigės,
Leidžias ant grindinio šalto.
Smarkiai daužosi širdys,
Kūnais tėvynę saugo.

Krenta žmonės po tankais.
Sminga kulkos į viltį,
Tačiau jos palaužti negali.
Jie nebijo už laisvę numirti.

Liūdesys Neatpažintas

Praleidžiu mintis pro pirštus, išgeriu stiklinę jausmų ir atverčiu knygą raudonu viršeliu. Joje įrašyti meilės žodžiai, o puslapiai plonučiai tarsi drovus mergaitės žvilgsnis. Šios knygos autorius yra visiems gerai žinomas liūdnų poemų kūrėjas Liūdesys Neatpažintas. Visos jo parašytos knygos yra tapusios bestseleriais, bet tik ne ši…
Pro akis prabėga klausimas ,,KODĖL?”. Todėl, kad ji apie meilę. Apie meilę, kurios Liūdesys nepažino. Apie meilę, kurios taip lengvai nesuprasi. Apie meilę, kurios taip lengvai nesurasi.

Deja, bet mano jausmų stiklinė jau tuščia ir viltys sudužo po kojom. Metas padėti knygą raudonu viršeliu į lentyną ir leisti Liūdesiui Neatpažintam pailsėti.

Susitiksim kitą kartą.

Ciklas

Kai pavasario dvelksmas kedens tavo plaukus,
Aš ateisiu tavęs apkabinti.
Kai saulės kaitra nubučiuos tavo veidą,
Aš ateisiu tavęs nuraminti.

Kai vasaros audros leis tau pailsėti,
Ateisiu tavęs aš palinksmint.
Kai jūros puta nuskalaus tavo kojas,
Ateisiu tavęs aš apginti.

Kai rudenio lapas nukris tau į delną,
Ateisiu tavęs pabučiuoti.
Kai šalikas margas apglėbs tavo kaklą,
Ateisiu aš tau padainuoti.

Kai šaltis dažys tavo skruostus rausvai,
Tau širdį aš savąją duosiu.
Kai snaigė ištirps tavo juoko garuos,
Gyvenimą tau paaukosiu.

Nieko tu nesupratai

Ar žinai, kad nežinai,
Jog tu nieko nežinai?
Ar sakei, ar verkei,
Nes tu nieko nežinai?

Ar verkei, ar šaukei,
Nes žinoti nebandei?
Nežinai ir bijai,
Nes žinoti pavargai.

Sapnas

Man užteko tiktai žvilgsnio.
Vieno to nejaukaus žvilgsnio.

Man užteko net ir antro.
Antro pritrenkiančio žvilgsnio.