Vakarėlis akcijų rinkose juda pabaigos link: kokios pasekmės laukia?

Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas

Per pastaruosius metus pasaulis susidūrė su dideliais iššūkiais – kone visose šalyse virusas nusinešė tūkstančius gyvybių, krito ekonominis aktyvumas, išaugo nedarbo lygis, kai kurios įmonės patyrė didelį finansinį spaudimą. Nepaisant to, finansų rinkoms pandemijos poveikis buvo labai trumpas. Panašu, kad čia nuo praėjusio pavasario vyksta vakarėlis, kurio niekas nenori užbaigti. Visgi vis daugiau ženklų rodo apie artėjančią jo pabaigą. Kokie jie ir ką tai žada investuotojams?

Nuo 2020 m. kovo vidurio kylantys pagrindiniai pasaulio akcijų indeksai priartėjo prie visų laikų rekordinių aukštumų, o kai kuriais atvejais pakilo į naują rekordinį lygį. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau pasigirsta klausimas, ar tokie akcijų kainų viražai gali tęstis, atsižvelgiant į tai, kad šio vakarėlio „šeimininkai“ – vyriausybės ir centriniai bankai – galiausiai gali pristigti būdų entuziazmui palaikyti.

Akivaizdžių pinigų ar mokesčių politikos griežtinimo priemonių kol kas nežada imtis nei Europos, nei JAV, nei kitų pagrindinių EBPO šalių vyriausybės ar centriniai bankai. Jų dėmesys ir toliau sutelktas į bandymą užglaistyti pasaulio ekonomikos landšafte atsivėrusį kraterį.

Visgi horizonte pasirodžiusi viltis, kad pasauliui jau artimiausioje ateityje pavyks suvaldyti pandemiją, skatina pačius investuotojus dar kartą įvertinti perspektyvas ir iš naujo perkainoti atskirų turto klasių rizikos premiją. Nors kai kam šis vakarėlis baigsis anksčiau, nei to norėtųsi, grįžimas prie „normalumo“ taps gerąja žinia.

Mažmeninių investuotojų avantiūros

Pirmiausia, dėmesį atkreipia fenomenalus mažmeninių investuotojų aktyvumas pastaraisiais mėnesiais: skambant „FOMO“ ir „YOLO“ šūkiams nepatyrę akcijų spekuliantai greitai atrado kainų inercijos prekybos strategiją: pirkti greitai brangstančias akcijas, tokiu būdu sukeliant „sniego gniūžtės“ efektą.

„GameStop“ ir „AMC Entertainment“ bendrovių akcijos tapo dar vienu pavyzdžiu iš vadovėlio, kuris parodo, kokį potencialą gali turėti per socialinius tinklus paskatintas ir tarp žmonių išplitęs aklas tikėjimas kokia nors idėja.

Investuotojams, kurie dalyvauja tokiose avantiūrose, greičiausiai teks nusivilti lengvo uždarbio galimybėmis: tiek rinkų tarpininkai, tiek rinkų formuotojai greitai surado gynybinius mechanizmus atremti epizodines mažmeninių investuotojų „atakas“. Jie įvedė prekybos apribojimus arba surado būdų, kaip per trumpą laiką sumažinti rinkos likvidumą.

Be to, siekis dirbtiniu būdu paveikti rinkos kainas nepaliko įspūdžio ir priežiūros institucijomis. Galima tikėtis, kad ateityje rinkos prievaizdai imsis aktyviau ir demonstratyviau taikyti poveikio priemones. Tai turėtų paskatinti „Robinhood“ investuotojų kartą labiau atkreipti dėmesį į manipuliavimo rinka ribojimus.

Grįžimas nuo augimo prie vertės akcijų

Norint suprasti milžiniškus akcijų indeksų pokyčius, ypač JAV, verta atkreipti dėmesį į tai, kad didžiąją dalį indeksų pokyčių, kaip, beje, ir bendrą rinkų sentimentą, lėmė saujelė itin didelės kapitalizacijos įmonių, veikiančių IT sektoriuje.

Nuo šių metų pradžios įvyko tam tikrų pokyčių: nepaisant besitęsiančio akcijų indeksų augimo, jų prieaugiams daugiausiai įtakos turi nebe interneto ar technologijų bendrovės, o labiau tradiciniams ekonomikos sektoriams priskiriamos įmonės, kurių veikla susijusi su verslo ciklo pokyčiams jautriais sektoriais. Pavyzdžiui, į „S&P 500“ indeksą įtrauktų energetikos įmonių akcijos nuo 2020 m. gruodžio jau pabrangusios apie 23 proc.

Priešingai nei reaktyvūs investuotojai, momentines rinkų tendencijas gaudantys mažmeniniai investuotojai, stambūs instituciniai fondai dažniausiai proaktyviai formuoja savo portfelius, taikydami „grįžimo-prie-vidurkio“ prekybos strategijas.

Dabartinė rotacija iš vadinamųjų augimo į vertės kompanijas gali būti paaiškinama tuo, kad artėjanti karantino pabaiga gali lemti staigų realios ekonomikos šuolį. Jis suteiks teigiamą impulsą tradiciniams verslams, labiausiai nukentėjusiems nuo fizinių kontaktų apribojimo (transporto, apgyvendinimo paslaugų kompanijos) ar lankytojų stygiaus (maitinimo ir kitos paslaugų įmonės).

Verta paminėti ir tai, kad kylančios palūkanų normos labiausiai „numuša“ augimo įmonių akcijų kainas: didžioji jų prognozuojamo pelno dalis sukoncentruota tolimoje ateityje, o dabartinė vertė krenta labiausiai dėl augančios diskonto normos.

Paguoda išmaniųjų technologijų gerbėjams galėtų būti nebent tai, kad net ir popandeminiame pasaulyje daugelis verslų norės toliau diegti skaitmeninius procesus, kurių infrastruktūrą kuria ir palaiko tos pačios numylėtos interneto kompanijos.

Poveikis saugioms turto klasėms

Galiausiai, netylančios kalbos apie infliaciją jau spėjo paspausti aukštyn net ir saugiausiomis laikomų vyriausybių obligacijų pajamingumus. Nepaisant šiuo metu krintančių obligacijų kainų, perspektyvoje matyti bent vienas netikėtas teigiamas šios tendencijos pašalinis poveikis – sugrįžtančios teigiamos palūkanų normos (kai kuriose rinkos segmentuose).

Kita vertus, neigiamą pašalinį poveikį pajus kitos turto klasės, kurios įprastai laikomos apsauga nuo pinigų nuvertėjimo, pavyzdžiui, taurieji metalai. Taip pat saugaus prieglobsčio nekilnojamojo turto klasėje ir privataus kapitalo fonduose ieškoję ilgalaikiai investuotojai greičiausiai turės iš naujo įvertinti turto alokacijos modelius, jei reali grąža, jau įvertinus infliaciją, fiksuoto pajamingumo instrumentuose pradės stiebtis dar aukščiau.

Šie metai pateiks nemažai iššūkių ir investuotojams, mėginantiems susigyventi su „normaliomis“ rinkomis, ir vyriausybėms, kurioms teks patirti per pandemiją įgyvendintų pinigų ir mokesčių politikos priemonių šalutinį poveikį. Euforija, kaip ir po gero vakarėlio, visada nurimsta užleisdama vietą apsitvarkymui bei blaiviam protui.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojame parsisiųsti:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: