Smėlynės bibliotekos nuotr.

„Varnos“ bibliotekoje stebina ir verčia susimąstyti

Dešimt. Paprastas, ne per didžiausias ir visai neįspūdingas skaičius. Bet kaip ir daugeliu atvejų gyvenime, viskas priklauso nuo aplinkybių. Arba nuo konteksto. Jei kalbėtume apie meno kūrinius, kartais užtenka ir vieno, kuris sužavėtų visam gyvenimui, o autorių išgarsintų visame pasaulyje.

Dešimt dailininkės iš Šiaulių Audronės Katiliūtės paveikslų papuošė Smėlynės bibliotekos erdves ir laukia lankytojų. Pirmiausia norisi papasakoti apie tai, kas lieka „už kadro“ eiliniams žiūrovui (ne dailės žinovui ar profesionaliam menininkui). Parodoje „Varnos“ eksponuojami darbai atlikti reta gratažo technika, kurios rezultatas nuspėjamas, tačiau savitas ir išskirtinis. Dirbama ant iš anksto vašku, kreida ir tušu padengto popieriaus.

„Kaip gimsta mano paveikslai? Pasiimu mažų lapelių ir paišau. Be jokių romantikų. Man svarbu ne pasakojimas, o kaip visa tai atrodys kompoziciškai, kokios spalvos bus sudėtos. Piešiu reta gratažo technika, kai dedi spalvas, tepi vašką, klijus, paskui skutinėji. Aišku, būtų beprasmiška šiaip skutinėti, bet tas vaškas kažkaip spalvas kitaip, ypatingai perteikia”, – apie savo paveikslus kalba menininkė Audronė Katiliūtė.

Parodose dalyvaujanti nuo 1992 metų, daug eksperimentavusi su gratažo technika, A. Katiliūtė jau drąsiai gali ją vadinti autorine. Paprašyta papasakoti apie savo kūrybą, menininkė atskleidžia, kad jos grafikai būdingas kruopštus pasaulio tyrinėjimas ir jausminė patirtis. Nors ji ir pripažįsta daug dėmesio skirianti formos preciziškumui, spalvai ir detalėms, paveiksluose visa tai puikiai dera su netikėtumu, akibrokštu ir lengva ironija.

Menininkė pasakoja, kad parodą „Varnos“ įkvėpė pandemija ir ilgalaikis karantinas, kai visi pasipuošė kaukėmis ir pirštinėmis. Ši neįprasta, įtampų pilna ir net paslaptinga pandeminė situacija teikė daug naujų idėjų, medžiagos kūrybai. Buvo įdomu piešti derinant viduramžių ir šių dienų motyvus. Taip atsirado paukščiai, personažai su snapais, kaip aliuzija į viduramžių maro gydytojus. Nors daugeliui šis poros metų laikotarpis buvo nemalonus ir varginantis, A. Katiliūtei jis buvo kūrybiškas ir produktyvus.

Dažnai vieno ar kito menininko darbus galima atpažinti iš jam vienam būdingo braižo, detalių, spalvų ar temų. Dailininkės A. Katliūtės kūryba atpažįstama iš driežiškų ir kitų įdomios faktūros gyvūnų motyvų. Menininkė prisipažįsta, kad kūryba jai prilygsta gyvenimo būdui, o kūrybinis procesas – tai momentas, kuomet užplūsta ramybė, atribojanti ją nuo buities bei bėgimo.

Parodoje „Varnos“ – tik (o gal net) dešimt darbų. Jie pasitiks, pakvies stabtelėti prie kurio nors vieno ar prie kiekvieno tam, kad trumpam pamirštumėte kasdienybę, kad rastumėte laiko įdėmiau įsižiūrėti  į spalvas ir detales. Gal kuris nors paveikslas prikaustys žvilgsnį ir Jums pavyks pamatyti pasaulį, atspindintį Jūsų pačių istoriją. O gal paskatins susimąstyti apie egzistencinius klausimus ar pajusti po spalvomis ir detalėmis paslėptą lengvą ironiją. Gali atsitikti taip, kad jokios „chemijos“ nepajusite. Viena aišku – atsakymus galima gauti tik apsilankius parodoje ir tuomet nuspręsti: dešimt – tai daug ar… per mažai.

Straipsnį parengė: Smėlynės bibliotekos vedėja Lolita Pranienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: