Vasario 14-oji – šv. Valentino – Įsimylėjusiųjų diena

Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometis Romos imperatorius Klaudijus II siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, kad jie gintų imperiją. Kad savo tikslą pasiektų, jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, mat jam svarbesnė jo šeima.

Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčių žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti. Vyskupas Valentinas imperatoriaus Klaudijaus įsakymu buvo nužudytas Romoje 268 ar 273 metų vasario 14 dieną, jo palaikai buvo pervežti į gimtąjį miestą Ternį, Umbrijos srityje, ant jo kapo pastatyta bazilika. Po kurio laiko Valentinas paskelbtas šventuoju.

Vasario 14-osios šventė gali būti susijusi ir su senąja Romos švente – Luperkalijomis. Pagal to meto kalendorių vasaris buvo pavasario pradžia, o Luperkalijos – pavasario ir meilės šventė. Senovės Romoje jaunų vaikinų ir merginų gyvenimas buvo griežtai atskirtas, tačiau šios šventės metu senas paprotys leido susipažinti ir susidraugauti poroms.