Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, – savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.

Gali netekti galūnių

„Šeimos iš Rusijos atostogos Lietuvoje vos nevirto tragedija. Į Vaikų ligoninę atvežė karščiuojantį dvimetį. Paaiškėjo, kad jį kamuoja mūsų šalyje reta pavojinga infekcinė liga – bakterinis meningitas (galvos smegenų dangalų uždegimas). Vaikas nebuvo skiepytas nuo vieno pagrindinių ligos sukėlėjų, Haemophilus influenzae b tipo (HIB) bakterinės infuzorijos“, – prisimena mažylį gydžiusi medikė, vaikų ligų gydytoja, pulmonologė Inga Ivaškevičienė. Apie bakterinį meningitą praneša simptomų triada: karščiavimas, stiprus galvos skausmas, vėmimas. Dažnai pasitaiko šviesos baimė. Dar beveik nekalbantiems mažyliams ligą laiku pastebėti sunkiau, tačiau pavojų išduoda temperatūra, vaiko irzlumas arba didelis pasyvumas.

„Berniuko ligos eiga buvo sunki. Bakterinis meningitas pavojingiausias tokio amžiaus mažyliams. Vaiką ilgai gydėme intensyviosios terapijos skyriuje. Džiaugiuosi, kad tėvai sūnų į ligoninę atvežė laiku. Po kovos išplėšėme vaiką iš mirties“, – pasakoja I.Ivaškevičienė. Vos sustiprėjęs berniukas grįžo į Rusiją. Ar vaikui neliko liekamųjų reiškinių, lietuviai medikai nesužinos. Tačiau tokia rizika nemaža. „Liekamieji reiškiniai skirtingi: nuo galvos skausmų, mokymosi sutrikimų, iki neįgalumo. Gali išsivystyti paralyžius, vaikas gali likti aklas arba kurčias. Bakterinį meningitą lydi ir pavojinga infekcija, sepsis. Dažna sepsio komplikacija – audinių nekrozė. Reikia amputuoti kojytes, rankytes.

Pasiseka, jei galūnes pavyksta išsaugoti ir pacientas netenka tik piršto“, – atviravo medikė.

Ilgą laiką vaikai sudarė didžiąją dalį sergančiųjų meningitu. Susirgimų tarp mažųjų piliečių drastiškai mažėja nuo 2004 m. vakciną įtraukus į Privalomų skiepų kalendorių. „Berniukas iš Rusijos – paskutinis mūsų matytas Haemophilus meningito atvejis. Tai įrodo, kokią didelę naudą turi vakcinos. Jis sirgo, nes tuo metu Rusijoje neskiepijo nuo šios ligos“, – tikina medikė. Šiuo metu sukurti skiepai saugo nuo trijų dažniausių meningito sukėlėjų.

Kaip po maratono

Rimvydas Vekerotas (52 m.) buvo sveikas kaip ridikas. Kaip pats juokauja, per gyvenimą sirgo tik peršalimu. Tačiau viskas pasikeitė susirgus gripu. „Gripas užpuolė įdomus. Neturėjau aukštos temperatūros, tik kaulus laužė, – pasakoja vyras ir priduria, kad kreiptis į medikus neskubėjo. – Bijojau, kad apšauks simuliantu. Pravaikščiojau tą gripą. Ėjau į darbą. Atrodė, kad išsveikau, viskas gerai.“

Tačiau vyras klydo. Po gero mėnesio sutriko širdies ritmas. „Vieną sykį tik op! Širdies raumenį lyg kumščiu spaudžia. Širdis dreba, buksuoja. Pradėjau dusti, – prisiminė Rimvydas, tąkart jau nedvejojęs kreiptis į medikus. – Man paaiškino, kad gripas labai nusilpnino organizmą. Dėl komplikacijos užpuolė keli virusai, kurie pavojingi širdies veiklai. Tad pasiuntė pas kardiologą. Laukiamajame buvau aštuntą ryto, o kol sulaukiau priėmimo, atėjo naktis. Iš ligoninės sargas išleido.“

Iš gydytojų reakcijos jis suprato, kad juokauti ne laikas. Toliau sekė „komandiruotė“ į Santariškes ir laukimas. „Išgirdau, kad sergu širdies raumens liga, kardiomiopatija. Pasakė taip: ja sergant galima truputį pagyventi. Gal dar kiek patempsi. Bet liga progresavo greitai. Mačiau palatos draugus, kurie, būklei paūmėjus, atgal jau negrįždavo“, – pasakojo Rimvydas

Vaistai padėjo tik trumpam. „Dusulys pamažu stiprėjo. Negalėjau net palatos pereiti. Paėjęs tris žingsnius imdavau dusti. Kaip gerą maratoną nubėgęs“, – sako pašnekovas, kuriam buvo įsodinta dirbtinė širdis. Jis tikėjosi, kad tuo viskas ir pasibaigs. Tačiau netikėtai išgirdo dar vieną naujieną. „Guliu palatoje. Įeina gydytojas su būriu rezidentų ir aiškina: „Štai šitas guli po transplantacijos. Šitam irgi atliksime persodinimą“. Galiausiai bedė pirštu į mane ir pasakė, kad aš irgi laukiu širdies donoro. Patyriau šoką – maniau, tuoj atsigausiu ir bus gerai“, – prisimena vyras.

2006 m. Rimvydui persodino donoro širdį. Kaip pasakoja pašnekovas, po transplantacijos jis atgavo gyvenimą: „Lankau keramikos būrelį, šokius, neįgaliųjų tenisą. Net bėgioti galiu be dusulio.“ Jam pasisekė: su persodinta širdimi sėkmingai gyvena jau keturioliktus metus. Tačiau nuo gyvybei pavojingų komplikacijų jį galėjo apsaugoti vakcina nuo gripo. Vienas dūris – ir širdis būtų likusi sveika. Deja, Rimvydas anuomet apie skiepus nuo gripo nebuvo girdėjęs.

Interviu

Apie vakcinas kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėju, prof. habil. dr. Vytautu Usoniu:

– Kaip nustatoma, nuo ko reikia skiepytis?

– Pereidami gatvę apsidairome, važiuodami segamės saugos diržą. Tokios pat saugumo taisyklės galioja užkrečiamųjų ligų srityje. Vakcinos kuriamos, kad apsaugotų mus nuo išplitusių pavojingų ligų. Nacionalinis imunoprofilaktos kalendorius sudaromas įvertinant, kokios ligos kelia grėsmę toje vietovėje. Pagal tai parenkamos vakcinos, kurios geriausiai valdo grėsmę. Pavyzdžiui, 1998 metais pradėjome naujagimius skiepyti nuo hepatito B. Nuo tada neturime nė vienos kūdikio mirties dėl šios ligos. Tai rodo, kad skiepų dėka grėsmės suvaldomos. Prisiminkite pernykštį tymų protrūkį. Anksčiau tymų turėjome pavienius atvejus. Vadinasi, buvo gera profilaktika. Vos tik ji sušlubavo tymų grėsmė grįžo. Tendencijos tokios: yra užkrečiamųjų ligų plitimo problema. Pavyzdžių – kiek norite. Dalis visuomenės nenori įvertinti grėsmės, išklausyti mokslinių faktų.

– Vyriausybė nepritaria privalomam vaikų skiepijimui. Ką manote jūs?

– Į šį klausimą galiu atsakyti ne kaip mokslininkas, o kaip pilietis. Diskusija dėl privalomų skiepų opi. Tai aktualu ir senos demokratijos šalyse. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, kilus tymų protrūkiui pradėtas privalomas skiepijimas. Nepaisant religijos ar įsitikinimų. Skiepai apsaugo nuo itin pavojingų būklių. Pavyzdžiui, jeigu nėščia moteris susidurs su raudonuke, kils didelė apsigimimo grėsmė. Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra beveik šimtaprocentinė tikimybė, kad kūdikis gims su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, bus aklas ar kurčias. Nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą. Taigi visuomenė turi prisidėti, kad visi būtume saugūs.

– Antivakseriai tikina, kad neskiepytas žmogus nei sau, nei kitiems pavojaus nekelia. Ką jiems atsakytumėte?

– Prieš vakcinas nusistatę žmonės kartais stebisi – kodėl visi bijo jų neskiepyto vaiko. Juk skiepytų jis neužkrės. Tai – iškreiptas supratimas. Tarp mūsų gyvena žmonės, kurie skiepytis negali dėl sveikatos sumetimų – sunkios alergijos, imuninės ligos. Yra tokia sena pasaka. Šykštuolių kaime visi sutarė atnešti po taurę vyno, supilti į indą ir iš jo gerti. Ką šitie šykštuoliai gėrė? Vandenį. Logika paprasta: jeigu šimtas žmonių pils po taurę vyno, o aš vienas – vandens, niekas skirtumo nejus. Taip ir su skiepais. Jei visuomenės imunitetas aukštas, saugūs ir tie, kurių negalima skiepyti dėl sveikatos bėdų. Juos saugo tai, kad aplink visi paskiepyti. Manau, tėvai, kurie atsisako vakcinuoti vaikus, pažeidžia jų teises. Vaiko teisių konvencijoje numatyta, kad kiekvienas vaikas turi gauti geriausią įmanomą sveikatos apsaugą. Skiepai – sudedamoji šios apsaugos dalis.