Vilija Blinkevičiūtė: „Per krizę parama žmonėms turi būti didesnė“

Rimantas Kazlauskas

Europos Parlamentas kreipėsi į valstybes nares, į Europos Komisiją ir Tarybą dėl socialinės europiečių apsaugos stiprinimo.

„Vasara šiek tiek pridengia įsibėgėjančią ekonomikos krizę. Bet vasara greitai prabėgs. Jau šiandien būtini skubūs, konkretūs sprendimai, kaip apsaugoti žmones nuo krizės pasekmių“, – teigia Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ.

Gerbiama Vilija, perskaičius Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės Europos darbotvarkės susidaro įspūdis, kad ji skirta Lietuvai.

Deja, bet ji skirta visoms ES valstybėms. Visur susiduriama su socialinėmis problemomis. Kita vertus, infliacija, maisto ir energijos kainų didėjimas Lietuvos žmonėms kirto ir kerta bene skaudžiausiai visoje ES.

Todėl Europos Parlamentas dar kartą primena: per krizę parama žmonėms turi būti didesnė. Man stipri socialinė Europa ir Lietuva yra svarbiausias reikalas: jei žmonės skurs, didės atskirtis, planuoti ir kurti sėkmingą Europos ir Lietuvos ateitį bus sudėtinga.

Į ką Europos Parlamentas atkreipia dėmesį savo rezoliucijoje?

Išskirsiu kelis aspektus. Ir per krizę, ir nuolatos būtina užtikrinti tokias minimalias pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas – kurios leistų žmonėms išvengti skurdo. O tai reiškia, kad svarbu mažinti pajamų nelygybę ir kovoti su skurdu.

Dar labai svarbu, kad Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į vidutines pajamas gaunančius žmones. Dėl ekonomikos nuosmukio jie taip pat patiria didelių sunkumų. Paraginome parengti ES veiksmų planą vidutines pajamas gaunantiesiems stiprinti.

Žinoma, pagalba vaikams. Europos Parlamentas primena Komisijai ir valstybėms narėms ne vieną raginimą skirti daugiau lėšų Europos vaiko garantijų sistemai ir jai numatyti bent 20 milijardų eurų.

Valstybės paragintos skirti didesnę paramą regionų žmonėms: krizė didžiausią neigiamą poveikį daro mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms. Dėl to dar labiau didėja ekonominė ir socialinė atskirtis, žmonės regionuose turi dar mažiau galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis.

Kaip Jūs vertinate Europos Komisijos paskelbtą analizę, vertinimus dėl situacijos Lietuvoje?

Europos Komisijos vertinimai – tai žvilgsnis į Lietuvą iš šono, ne per rožinius akinius. Vertinimai nenustebino: Europos Komisija nepasakė nei nieko naujo, nei nieko labai gero. Viskas, ką galima priskirti socialinei sričiai, Lietuvoje buksuoja. Socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga. Žymiai atsiliekame nuo ES standartų.

Dauguma Lietuvos žmonių su tuo susiduria kasdien. Dauguma tai jaučia ir be analizių.

Europos Komisija pabrėžia, kad senatvės pensijos yra vienos mažiausių ES, palyginti su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Socialinių išmokų lygis yra žemas, išmokos ne visada pasiekia pagalbos reikalingus žmones.

Konstatuota, kad Lietuvos išlaidos bendrosioms viešosioms paslaugoms yra ypač mažos. Lietuvos mokesčių pajamos, kaip bendrojo vidaus produkto dalis, yra gerokai mažesnės už ES vidurkį. To pasekmė – menkos išlaidos sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir viešosioms paslaugoms.

Ir tuo pačiu konstatuota, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka per didelė.

Taip. 20 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų pajamos daugiau nei šešis kartus didesnės nei 20 proc. skurdžiausių.

Maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas patiria skurdo riziką. Net dešimtadaliui mūsų gyventojų trūksta pinigų maistui, penktadalis neturi iš ko sumokėti būsto nuomos, komunalinių aptarnavimų. Pernai dėl išaugusių kainų realios gyventojų pajamos, perkamoji galia smuko dešimtadaliu.

Per devynis praeitų metų mėnesius bedarbių skaičius padidėjo 37 tūkstančiais. Tiek maždaug gyvena žmonių Marijampolėje. Prasidėjo masiniai atleidimai iš darbo.

Lietuvoje – ekonomikos nuosmukis, o naujų sprendimų, kaip padėti žmonėms ir verslui, nėra. Raginu Vyriausybę ir Seimą dar kartą labai atsakingai įvertinti minėtas Europos Komisijos rekomendacijas. Ir kuo skubiau priimti sprendimus.