Viltė Želnytė (9 kl.)

„Viltė kaprizinga menininkė, svajotoja, mėgsta piešti. Kai pieštukas nepajėgia išreikšti jausmų, griebiasi rašymo,“ –  mokytoja Dalia Vizbarienė.

***

Stiklinėmis akimis pažiūri į mane,

Lyg kas nors būtų ištraukęs visą gyvastį.

Tu supuvęs iš vidaus, tavo akys tai puikiai parodo,

Bet aš neketinu tavęs palikti, juk širdžiai neįsakysi.

Tu buvai mano pienas sausainiams,

Gaila, kad aš netoleruoju laktozės.

Tu privertei mane sužydėti

Tam, kad galėtum nuskinti.

***

Paneriu po vandeniu.

Įkvepiu…

Vanduo užpildo plaučius.

Dūstu…

Smegenims trūksta deguonies.

Alpstu…

Praeina 6 minutės.

Mirštu…

***

Skęstu. Noriu įkvėpti, bet troškimas nekvėpuoti po vandeniu yra stipresnis, nei noras plaučiuose vėl pajusti deguonį. Stengiuosi neįkvėpti iki tol, kol esu ties sąmonės praradimo riba. Vidutiniškai žmogus sulaikęs kvėpavimą gali išbūti 30-60 sekundžių. Jau praėjo 50 sekundžių. Laiko, kaip ir galimybės išsigelbėti, nebėra, ir aš įkvėpiu pirmąjį vandens gurkšnį. Deja, esu sąmoninga, jaučiu, kaip vanduo užpildo plaučius ir išstumia paskutinius oro likučius. Vanduo degina lyg kunkuliuojanti lava. Tada suprantu: aš neišgyvensiu ir stengiuosi priimti tą faktą, kad atėjo galas. Noriu mirti ramiai, tad krentu į mirties glėbį ir prieš išeidama amžiams suprantu, kad kadaise taip mylėtos jūros kvapas primins paskutinį atodūsį…

***

Mėgstu bėgti, bėgti tolyn.

Nuo namų, miškan gilyn.

Kur triukšmo nebūna, nėra žmonių.

Praleidžiu ten dieną, toli nuo draugų.

Ateina naktelė, aš sustoju…

Bėgti aš mėgstu ir bėgu artyn.

Bėgu namo, nuo miško tolyn…

***

Vaikystėje buvom geriausi draugai,

Broli, nejaugi pamiršai?

Mane tu nuo diržo, keptuvės gynei,

Broli, nejaugi pamiršai?

Paauglystėje naktim išsliūkint padėjai,

Broli, nejaugi pamiršai?

Nors ir nutolom, bet  buvom draugai.

Broli, nejaugi pamiršai?

Gyvenimo kelio padėjai ieškoti,

Broli, nejaugi pamiršai?

Pavykus džiaugeisi kartu, susikirtus liūdėjai.

Broli, nejaugi pamiršai?

Pasenus man peilį į širdį įvarei,

Broli, nejaugi pamiršai?

Nors vaikystėje buvom geriausi draugai,

Broli, nejaugi pamiršai?

***

Atsikeliu, nusiprausiu, pavalgau, išeinu.

Ateinu, pasėdžiu, pavalgau, išpėdinu.

Pareinu, pailsiu, pavalgau, išbėgu.

Grįžtu, pasimokau, pavalgau, užmiegu.

Miegu, sapnuoju ir viską kartoju:

Gera man matyti, jausti,

Nors pirštu paliesti paukštį,

Nudažyti akmenėlį,

Pastatyti smėlio skėtį.

Noriu gauti pinigų,

Ir išleist juos ant ledų.

Noriu dar aš pasvajoti,

Vasarėlę susapnuoti,

Tad einu miegot anksti,

Ką žinai, gal kas nutiks.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: