Vyrus taip pat užklumpa depresija: kaip pastebėti ir sau padėti?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 280 milijonų žmonių serga depresija – sunkia ir rimta psichikos liga, galinčia paveikti visus – nuo mažamečių iki senjorų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė įvardija, kad depresija dažniausiai diagnozuojama moterimis, tačiau neaplenkia ir vyrų. Visgi, pastarieji yra linkę gerokai rečiau prabilti apie jaučiamus išgyvenimus ir kreiptis pagalbos. Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, vaistininkė ragina atkreipti dėmesį į vyrų emocinę būseną ir atrasti būdų jiems padėti.

Vyrų depresija dažnai lieka nepastebima

Anot J. Jankauskienės, vyrų psichikos sveikatą vis dar gaubia daugybė stigmų. Dalis visuomenės neigiamai žvelgia į vyrų reiškiamas emocijas, jautrumą, nerimą ar baimes ir sieja tai su silpnybėmis. Todėl vyrai net tik rečiau išreiškia savo jausmus, slepia emocijas, bet ir vengia kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialistus. Statistika rodo, kad net pusė depresijos simptomus jaučiančių vyrų taip ir nesulaukia tinkamo gydymo.

„Dirbant vaistinėje ne kartą buvau susidūrusi su atvejais, kada pacientui depresija buvo netinkamai diagnozuota, o gydymas pradėtas gerokai per vėlai. Iš tiesų, vyrų jaučiami depresijos simptomai kartais gali būti sunkiai pastebimi, mat neretais atvejais įprastus liūdesio ir verkimo epizodus pakeičia pyktis, agresija ir dirglumas, rizikingas elgesys. Tokie elgesio pokyčiai gali būti interpretuojami kaip charakterio bruožai, o ne depresijos požymiai.

Vyrai stengiasi užmaskuoti jaučiamą tuštumo jausmą, vienišumą, liūdesį, tad tin daug laiko praleidžia dirbdami, sportuodami, žaisdami vaizdo žaidimus. Natūraliai mažėja šeimai skiriamas dėmesys, vengiama socialinių situacijų. Depresiją išgyvenantys vyrai taip pat patiria miego problemas, apetito pokyčius, energijos trūkumą, raumenų ar galvos skausmus, virškinimo sutrikimus. Negana to, vyrai dažniau linkę neigiamus jausmus skandinti alkoholyje, kas gali privesti prie priklausomybių išsivystymo“, – vardija vaistininkė.

Antidepresantai: taip ar ne?

Visgi, pasak vaistininkės, visame pasaulyje taikomi depresijos gydymo metodai yra išties efektyvūs. Dažniausiai nuotaikų sutrikimams pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius. Ši psichoterapijos rūšis yra vertinama itin teigiamai susiduriant su lengvomis ir vidutinio sunkumo depresijos formomis. Tačiau sergantiems depresija vien psichoterapeuto pagalbos gali nepakakti – esant vidutinio ir didelio sunkumo depresijai neretai skiriami ir vaistai, padedantys sureguliuoti tam tikras chemines medžiagas smegenyse.

„Depresija gali sukelti stiprią apatiją, energijos trūkumą, negebėjimą susikoncentruoti – visa tai nemenkai apsunkina įprastų kasdienių darbų atlikimą, gali pritrūkti jėgų net nusiprausti ar pasigaminti vakarienę. Tokiais atvejais vien tik psichoterapija gali ir nepadėti, nes žmogus paprasčiausiai neturi vidinių išteklių darbui su savo emocijomis. Tuo tarpu vaistai padeda gana greitai sumažinti kasdienybę trikdančius pojūčius ir užkirsti kelią būsenos pablogėjimui, taip efektyviau leidžiant dirbti su emocijomis psichoterapeuto kabinete“, – paaiškina J. Jankauskienė.

Ji pabrėžia, kad negana to, depresija yra gana dažnai susijusi su disbalansu tarp tokių neurotransmiterių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas. Antidepresantai veikia šias chemines medžiagas skatindami arba, atvirkščiai, sumažindami jų gamybą ir taip padėdami sušvelninti jaučiamus depresijos simptomus. Be vaistų, šis cheminis disbalansas gali išlikti ir trukdyti gydymo eigai.

„Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad depresija sergantys žmonės neretai susiduria ir su kitomis psichikos sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, panikos atakomis, stipriu nerimu, nemiga, fobijomis, psichosomatiniais skausmais ir pan. Tinkamai parinkti vaistai gali padėti ne tik tiesiogiai valdyti depresiją, bet ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.

Vis dėlto, kai kurie žmonės nesutinka vartoti medikamentų – vieni jaučia gėdą, kiti bijo tapti priklausomais nuo cheminių medžiagų ir nori sveikti tik natūraliais būdais ar paprasčiausiai pritrūksta kantrybės. Neretai tinkamus antidepresantus atrasti, net ir patariant kompetentingiems gydytojams, gali būti sudėtinga, tad iki tol, kol pasijuntama geriau, gali tekti išbandyti net keletą skirtingų jų rūšių. O kadangi tokio pobūdžio vaistai yra pagrįsti ilgalaikiu vartojimu ir pradeda veikti tik po kelių savaičių, gydymo procesas gali užtrukti“, – priduria „Camelia“ vaistininkė.

Ji pabrėžia, kad vaistai nėra privalomi, tačiau susiduriant su sunkia ligos forma ir norint susigrąžinti pusiausvyrą bei suteikti sau galimybę toliau sėkmingai gydytis, antidepresantai gali būti neišvengiami. Žinoma, anot J. Jankauskienės, būtina pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichiatru, kurie padės priimti informuotą sprendimą dėl galimų gydymo variantų, remiantis individualia būkle ir poreikiais.

Kaip dar galime padėti?

Įvairūs tyrimai rodo, kad šalia psichoterapijos ir medikamentų, kai kuriais atvejais būna taikoma ir transkranijinė magnetinė stimuliacija – pažangi, jokių intervencijų nereikalaujanti gydymo forma, kurios metų smegenims perduodami magnetiniai impulsai. Sunkios depresijos atvejais būna taikoma elektrokonvulsinė terapija, ypač tada, kai kiti gydymo metodai būna neveiksmingi.

„Kad ir koks depresijos gydymas būtų efektyvus, labai svarbu pamažu keisti ir gyvenimo būdą bei ugdyti naujus įpročius. Tinkama miego higiena, darbo ir poilsio balansas, pakankamas fizinis aktyvumas, įvairių atsipalaidavimo technikų taikymas ir visavertė mityba – vieni svarbiausių geros emocinės būklės aspektų. Nervų sistemai ir smegenų veiklai svarbios omega-3 riebiosios rūgštys, magnis, B grupės vitaminai, vitaminas D, tad jei nepavyksta visko sutalpinti į lėkštę, patarčiau apsilankyti vaistinėje“, – sako J. Jakauskienė.

Ji pabrėžia, kad vadovaujantis sveikos ir subalansuotos gyvensenos principais, taip pat turėtume nepamiršti kiek įmanoma labiau sumažinti žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Alkoholis yra laikomas depresantu, tad didesni ir dažnesni jo kiekiai gali prisidėti prie psichikos sutrikimų atsiradimo ar paūmėjimo.