Žiemgalos dalybų aktas Panevėžio kraštotyros muziejuje

Žiemgalos dalybų aktas Panevėžio kraštotyros muziejuje

1840
0
DALINTIS

Panevėžio kraštotyros muziejuje 2015 m. vasario mėn. 28 d. vyko renginys skirtas pirmojo Žiemgalos padalijimo (1254 m.) 760-osioms metinėms paminėti. Asociacija ,,Žiemių pradas Simkala“ pristatė projektą „Žiemgala XIII a. dokumentuose“.

Renginyje dalyvavo asociacijos ,,Žiemių pradas Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis, Pasvalio krašto muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas. Renginio metu panevėžiečiai buvo supažindinti su istoriniais dokumentais, tiesiogiai susijusiais su Šiaurės Lietuvos regionais – istorinėmis Žiemgalos žemėmis ir jos kaimynėmis. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti į vieną vietą plačiai išsibarsčiusius dokumentus, paskelbti jų fotokopijas. Suteikti galimybę Šiaurės Lietuvos gyventojams tuos dokumentus pamatyti iš arti.

Istorikas Tomas Baranauskas kalbėjo apie aktų reikšmę ne tik Žiemgalai, bet ir aplinkiniams kraštams. Išlikę XIII–XV a dokumentai leidžia nagrinėti ypač svarbius lokalinius ir net tarptautinės reikšmės istorinius klausimus. Išplečia supratimą apie Žiemgalos žemių teritorinę struktūrą, padeda lokalizuoti naujas apygardas. Jie svarbūs ir tuo, kad juose pirmą kartą paminėtos šiaurės Lietuvos vietovės – Žagarė, Šilėnai, Biržai ir Upytė. Anot T. Baranausko šie aktai jau buvo žinomi ir XIX a., tačiau XX a. jie buvo išblaškyti po įvairias valstybes. Jų originalai saugomi užsienio archyvuose: Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Viename iš dokumentų pirmą kartą paminėtas istorinis Upytės vardas.

Renginio pabaigoje vyko iškilmingas momentas. Asociacija ,,Žiemių pradas Simkala“ Panevėžio kraštotyros muziejui įteikė 1254 m. balandžio mėn. Upmalės dalybų tarp Rygos arkivyskupo Alberto ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Eberhardo Zeino akto, įrėmintą kopiją. Ji liudija iki šiol ankstyviausią žinomą Upytės žemės vardo paminėjimą. Tuo metu buvo nustatytos Žiemgalos ribos, kurios rytuose siekė Upytės ir Šiaulių žemes. Upytės žemė – istoriškai susiformavęs seniausias Panevėžio krašto pavadinimas. Istorines XIII a. minimas Upytės žemės ribas galima sieti su Panevėžio kraštu. Šiuo metu įrėmintas aktas eksponuojamas Panevėžio kraštotyros muziejaus pirmo aukšto fojė.

Specialiai šiai progai buvo išleistas katalogas „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, kuriame publikuotos dokumentų faksimiles, su tekstais originalo kalba bei vertimu į lietuvių kalbą. Tomo Baranausko sudarytame kataloge publikuoti Žiemgalos dalybų aktai ir ant jų kabėjusių antspaudų atvaizdai. Panevėžio kraštotyros muziejus dėkoja projekto iniciatoriams, istorikams už galimybę iš arti pamatyti retų dokumentų kopijas, jas pristatyti visuomenei.


Dovilas Petrulis

 

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.