Koronavirusas ir kiti virusai – ar įmanoma juos panaikinti kasdienėse patalpose?

Pačiose 2020-ųjų išvakarėse pasaulį šiurpinti pradėjęs ir iki šiol sparčiai plintantis koronavirusas dar tik įsibėgėja, teigia ekspertai. Nors Lietuvoje, sveikatos ministerijos duomenimis, COVID-19 atvejų kol kas neužfiksuota, tautiečiai šluoja apsaugos priemones iš prekybos vietų ir baiminasi kasdienių bendro naudojimo erdvių, kuriose virusai plinta greičiausiai.  

Bristolio universiteto mokslininkų tyrimų duomenimis, vieno nusičiaudėjimo metu žmogus gali paskleisti iki 100 tūkst. įvairių bakterijų, taip potencialiu viruso užkratu pasidalindamas su aplinkiniais. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), visos kvėpavimo takų ligos, tarp jų ir jau virš 1300 gyvybių pasiglemžęs koronavirusas taip pat plinta įprastu keliu – kosulio ar čiaudulio metu.

Jei kalbėtume apie vieną ar kitą nusičiaudėjimą asmeninėje erdvėje, grėsmė galbūt ir nebūtų didelė. Tačiau dirbantys suaugusieji biure, o mūsų mažiausieji mokyklose ar darželiuose praleidžia nuo 25 iki 40 val. per savaitę. Erdve besidalinant su keliasdešimt, o kartais net ir keliais šimtais kitų žmonių, natūralu, jog šios patalpos tampa vienu karščiausių taškų, kur viruso plitimo būtina išvengti.

„Kalbėdami apie asmeninę ar kolektyvinę higieną, dažnai puikiai žinome, ką reikia daryti norint vengti virusų ar bakterijų plitimo, tačiau čia, kaip ir lietuvių pamėgtame krepšinyje – derinys privalo būti kokybiškai išpildytas, kad suveiktų ir pasiektų norimą rezultatą. Tas pats galioja ir plintantiems virusams bei bakterijoms – mikrobiologų teigimu, kasdien nosį, burną arba akis žmogus paliečia po 16 kartų per valandą, todėl privalome kokybiškai pasirūpinti paviršių, patalpų ir savo rankų švara,“ – pasakoja „Lindström“ higienos paslaugų ekspertė Ilona Deveikienė.

Viena pirmųjų ir dažniausiai bendro naudojimo vietose matomų apsaugos priemonių – veido kaukė. Šiuo metu, pačiame COVID-19 įkarštyje, Kinijoje valstybės socialinio vystymosi skyriaus duomenis kasdien šalyje pagaminama beveik 15 milijonų vienetų veido kaukių. Nepaisant to, PSO praneša, kad dažnai veido kaukės naudojamos netinkamai – jos liečiamos nepraustomis rankomis, išmetamos ne ten, kur reikia ar naudojamos daugybę kartų.

Net jei naudojatės kauke tinkamai, kasdien liečiate daugybę paviršių. Dažnai šie paviršiai, uždaros ir retai vėdinamos erdvės, darželiai bei į higienos rizikos zoną patenkančios patalpos – tokios kaip rūkomieji, tualetai, laikomi įvairių ligų pirminiais židiniais. Šiose erdvėse tvyranti drėgmė – puiki terpė išsilaikyti virusams – Greifsvaldo mokslininkų teigimu, tokiose patalpose koronavirusas ant paviršių gali išlikti net iki 28 dienų.

„Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centrui (CNRS) ieškant efektyvesnio būdo pašalinti bakterijas ir virusus iš panašaus tipo patalpų bandyta šalinti išmaniomis technologijomis. Valytuvai, kuriuose įmontuota LED lempa naudoja kelių lygių valymo sistemą – pradžioje išnaikina mikrobus, o vėliau keičia molekulinę oro struktūrą,“ – dalinasi „Lindström“ atstovė I. Deveikienė. „Tyrimų duomenimis, taip išnaikinama 99,9% visų ore tvyrančių virusų ir bakterijų. Tarp patvirtintų virusų, kuriuos padeda pašalinti „AirCare“ oro valymo sistema – herpes virusas, hepatito A virusas, gripo virusas ir mus labiausiai gąsdinantis koronavirusas.“

Nepaisant visų išmaniųjų technologijų ir kaukių, ekspertų teigimu, niekas nepadės sustabdyti viruso plėtros labiau nei kokybiškas rankų plovimas. Natūralu, kad rankų higiena sunkiausiai įgyvendinama mokyklose ir darželiuose, tačiau mokyti ir nuolat skatinti vaikus plauti rankas – būtina. Kaip ir kada plauti rankas:

• Naudodami įvairius judesius, rankas su muilu turėtumėte plauti ne trumpiau kaip 20 sek.;
• Plaukite rankas po čiaudėjimo, kosulio ar nosies pūtimo;
• Plaukite rankas po ir prieš valgio gamybos, pasinaudojus tualetu;
• Po plovimo rankas nušluostykite medvilnės ar popieriaus rankšluosčiais.