Erkių platinama liga galima susirgti ir geriant pieną

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Lietuvoje erkinio encefalito atvejai, kai užsikrečiama vartojant erkinio encefalito virusu infekuotą pieną ar jo produktus, registruojami beveik kasmet.

Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu?

Pagrindinis viruso rezervuaras – erkė ir jos maitintojai – smulkūs graužikai, paukščiai. Suaugusios erkės gali maitintis ir įvairių žinduolių, tarp jų ir gyvulių (ožkų, karvių) krauju. Žmogus erkinio encefalito virusu užsikrečia dviem pagrindiniais keliais: įkandus erkei ir vartodamas žalią (nepasterizuotą) ožkos ar karvės pieną.

„Erkinio encefalito virusas yra atsparus rūgščiai terpei, piene ir jo produktuose išsilaiko iki 2 mėn., todėl rekomenduojama gerti tik virintą ožkos pieną. Pieną virinti reikėtų ne trumpiau kaip 2 min. Laikant užkrėstą pieną buitiniame šaldytuve, viruso kiekis per dvi savaites nepakinta, o grietinėje ir svieste virusas randamas ir po dviejų mėnesių. Tad erkinio encefalito sezono metu (kovo-lapkričio mėn.) vartojantys nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną, rizikuoja užsikrėsti šia sunkia liga“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Rašimaitė.

Ligai būdingi liekamieji reiškiniai

Erkinio encefalito ligos pradžia: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas, primena gripo ar peršalimo simptomus, todėl juos galima sumaišyti. Žmogus šiuos ligos simptomus dažniausiai pajaučia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo. Po to sergančiojo būklė pagerėja, bet dažniausiai būna antroji ligos banga. Jai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

Nuo erkinio encefalito veiksmingiausia apsauga – skiepai

Vakcinų nuo erkinio encefalito efektyvumas, jei skiepijamasi laikantis gydytojo paskirto skiepijimo plano, yra labai aukštas ir siekia 98 proc. Mokslinių tyrimų duomenimis, skiepai nuo erkinio encefalito stipriai sumažina sergamumą paskiepytų gyventojų populiacijose.

„Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į vakcinas: vieniems antikūnų prieš erkinį encefalitą po skiepijimo pasigamina daugiau ir imunitetas įgyjamas ilgesniam periodui, kitiems – atvirkščiai. Nepakankamas antikūnų kiekis gali nesusidaryti, jei vartojami imuninę sistemą slopinantys vaistai arba jei sergama lėtinėmis infekcinėmis, endokrininės sistemos ligomis. Taip pat, reikėtų žinoti, kad vyresnio amžiaus žmonėms imuninis atsakas į vakcinos komponentus yra vangesnis. Tokiems asmenims gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimus antikūnų kiekio kraujyje nustatymui“, – paaiškino užkrečiamųjų ligų specialistė.

Kada geriausiai skiepytis?

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Pirminis imuninis atsakas nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastinę, tiek pagreitintą skiepijimo planą). Optimaliausia apsauga įgyjama pasiskiepijus trečiąja vakcinos doze ir vėliau skiepijantis palaikomosiomis vakcinos dozėmis.