Patarimai tėvams: kaip apsaugoti vaikus nuo nelaimių gamtoje ir namuose

Vasara – pats laukiamiausias ir mėgstamiausias vaikų metų laikas, kurį net ir būdami suaugę, dažniausiai prisimename kaip patį nerūpestingiausią. Maudynės vandens telkiniuose, smagūs žaidimai su draugais kieme, stovyklos, nauji potyriai ir nuotykiai – taip bėga daugelio vaikystė. 

Be viso šio, kupino vasaros pramogų laiko, neturėtume užmiršti, kad dėl nepriežiūros, nesaugios aplinkos, patirties stokos, nepamokyti vengti pavojų ar lydimi vaikiško smalsumo vaikai susiduria su skaudžiomis nelaimėmis, patiria įvairių traumų. Tai tik kelios skaudžios patirtys ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, vaikus gelbėjantiems medikams, kurie kartu su vaiko teisių gynėjais kaskart primena, kad vaikus reikia saugoti, jiems nuolat priminti apie tykančius pavojus. Net kelių minučių suaugusiojo nusisukimas nuo vaiko gali baigtis tragiškai. 

Tėvai turi įvertinti aplinkos saugumą 

,,Nebūna per daug pamokymų vaikams, kaip saugiai elgtis gamtoje ar namuose. Visi kartu priminkime vaikams saugaus elgesio taisykles, kad šie nepakliūtų į nelaimę. Pasirūpinkime vaikų saugiu poilsiu atvykus į naują vietą ar būnant savo aplinkoje – apsižvalgykime ir įvertinkime, ar namai ir aplinka saugi, ar saugūs vandens telkiniai, ar saugios durys ir langai, šuliniai, varteliai ir technika, ar saugu viskas, kas gali patraukti vaikų dėmesį. Taip pat ar kiti suaugusieji, kuriems norėtumėte patikėti savo brangiausią turtą gali užtikrinti vaikui saugumą pagal jo amžių“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinės srities ekspertė Gitana Salickienė, darbo metu mačiusi ne vieną situaciją, kuomet per neatsargumą ar dėl nesaugios aplinkos nukentėjo vaikai. 

„Žodyje „poilsis“ užkoduotas atsipalaidavimas, malonumas. Tuomet neretai išjungiamas ,,saugumo mygtukas“ ir tampama mažiau budriais. Tėvai siekia vaikams malonių pramogų ir neretai užmiršta įvertinti saugumą aplinkoje ir vaiko sąmoningumą, o jis dar neturi įgūdžių visiškai įvertinti galimas grėsmes“, – pastebi G. Salickienė. 

Kaip pasiruošti saugiai vaikų vasarai 

Vaiko teisių gynėja sako, kad tėvai patys turi rodyti teigiamą pavyzdį įvairiose situacijose. Kai tėvai kalba vaikams, kad reikia elgtis vienaip, tačiau patys elgiasi priešingai, vaikas kopijuoja tėvus. Paaugę vaikai atvirai pasakoja, kad tėvai patys elgiasi neatsakingai: šokinėja nuo tiltelių, palieka saugoti kūdikius mažamečiams, vartoja alkoholį nesusimąstę, kas prižiūrės vaikus. 

„Tėvų pareiga ir atsakomybė – ugdyti sąmoningus vaikus. Tėvai nebus nuolat šalia, tad atsakingos laisvės suteikimas ir aiškių ribų žinojimas tiek tėvams, tiek vaikams suteiks saugumo, o tai reikia daryti išmintingai ir sistemingai. Aš, kaip socialinė darbuotoja ir suaugęs žmogus, žinau, kad nebus taip, jog vieną vasaros rytą vaikas atsibus dėmesingas ir įvertinantis visus pavojus. Mokyti, o ir mokytis saugaus elgesio reikia visus metus, o organizuoti atostogas taip, jog vaikai jas praleistų naudingai, pakeistų aplinką. Tikslinga atsižvelgti į vaiko amžių ir jo asmenybės ypatumus, kad situacija nekeltų įtampos vaikui ir visai šeimai. Svarbiausia paklausti vaiko, girdėti, ko jis norėtų. Ypač  paaugliams geriausia suteikti progą vasaros atostogas susiplanuoti patiems. Svarbiausia – aplinkos pakeitimas ir tiek fizinis, tiek emocinis vaikų saugumas“, – atkreipia dėmesį G. Salickienė. 

Patarimai, kaip apsaugoti vaikus nuo nelaimių Pagal vaiko amžių įvertinkite jo judrumą, paklusnumą. Mažiausiųjų nė akimirkai negalima palikti be priežiūros. Užmigdytas metų-dvejų mažylis gali pabusti, tyliai išlipti iš lovos ir pagriebti aštrių daiktų, užlipti ant stalo, palangės. 

• Vyresnio amžiaus vaikams išsamiai ir dažnai aiškinkite apie pavojus jam nepažįstamoje aplinkoje – viešint kaime reikia paaiškinti, kokia grėsmė yra šulinys, kanalizacija, srutų duobė, o taip pat gyvūnai – vaiką sužaloti gali iš pirmo žvilgsnio ramus veršelis ar šuo. Nepratusio prie kaimo specifikos vaiko nereikia leisti žaisti vieno. 
• Itin skaudžios nelaimės yra skendimai. Pirma prevencija – akylai saugoti mažylius, neleisti jų prie vandens vienų ir nė sekundei nepalikti net pripučiamuose baseinėliuose ir lauke, kur būna padėtos talpos lietaus vandeniui (yra buvę, kai vaikai nuskęsta persisvėrę į lietaus vandens talpą). Vyresnieji vaikai turi žinoti, jog šokti į vandenį ,,ant galvos“ yra mirtinai pavojinga – po atsitrenkimo galva į dugną žmogus gali žūti, dėl stuburo pažeidimų lieka paralyžiuotas, o maudynės neleistinose vietose turi būti uždraustos. 
• Lūžiai – bene dažniausia trauma. Vaikai susilaužo rankas ir kojas iškritę iš medžių, nukritę nuo dviračių, iškritę iš batutų – paprastai tokios traumos nutinka, kai būna aukštis arba greitis. Nuo nelaimių apsaugo šalmai, kelių ir alkūnių apsaugos. Deja, šiandien dar ne visi vaikai tai turi arba dėvi. 
• Elektros prietaisai namie ar poilsiavietėje turi būti saugūs, nesugedę, vaikai neturi pasiekti elektrinių mėsmalių, pjaustyklių, plaktuvų, siurblių ir kitų prietaisų paleidimo mygtukų. 
• Labai svarbu saugūs langai ir balkonai. Atidarytų langų negalima dengti tinkleliais nuo vabzdžių, nes tinklelis neapsaugo atsirėmus. Nepalikite mažų vaikų balkonuose, prie atidarytų langų. Prie palangių nestatykite baldų. 
• Perkaitimai taip pat dažni vasaros metu. Nepalikite miegančių vaikų saulės atokaitoje, vienų automobiliuose, vyresniuosius vaikus būtina išmokyti riboti laiką saulėje, vaikus renkite tinkamais drabužiais. 
• Saugokite vaikus nuo apsinuodijimų. Vaistai turi būti padėti ne tik taip, kad vaikai nepasiektų, bet ir nematytų, kur jie. Geriausia juos laikyti užrakintus. Patalpose neretai stovi skiediklių, trąšų ir kitos chemijos atsargos, supiltos į maisto tarą, kas yra griežtai draudžiama. Jeigu ant jų yra etiketė ,,limonadas“, galima nuspėti, kokia nelaimė gali atsitikti. Dėl tokio neatsakingo elgesio apsinuodijus ar patyrus cheminį nudegimą tenka gelbėti ne tik vaikus, bet ir suaugusius. 
• Dviratininkai, riedutininkai turi dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais, vaikai turi būti supažindinti su saugaus eismo taisyklėmis. Batutai turi būti saugūs – su tinkleliais, be tarpų šokinėjimo vietoje. 
• Iškylose laužai, kepsninės, židiniai turi būti nuolat prižiūrimi suaugusiųjų. Fejerverkai, šventinės ugnelės – ne vaikų žaidimams. 
• Vaikai automobiliuose turi būti vežami tik amžių ir ūgį atitinkančiose kėdutėse, o vyresnieji – tik prisegti saugos diržais. 
• Dirbant su paaugliais reikia užtikrinti saugią aplinką, kur nėra pavojingų chemikalų, stačių šlaitų, pavojingų įrengimų, duobių ir kitų pavojingų sąlygų. 
• Taisyklė, kuriai nėra išimčių – su vaikais turi būti tik blaivūs suaugusieji. Taip pat nevalia palikti vaikų asmenims, jeigu yra bent menkiausias nepasitikėjimas jais. 
• Nutikus bet kokiai rimtesnei nelaimei skubiai skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol atvyks pagalba, nukentėjusio vaiko nepalikti vieno. Esant galimybei, skubiai patiems vežti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą arba atvykstančios greitosios pagalbos link. Turėti po ranka tvarsčio, amoniako, dezinfekuojančio skysčio, geriamo vandens. 
  
   
  Su vaikais privalu pakalbėti ir apie jų veiksmus, ištikus nelaimei 
  
• G. Salickienė sako, kad mokytis ir atnaujinti žinias tikslinga kiekvienam iš mūsų: „Tėvai ir vaikai gali skirti laiko išmokti veiksmų esant kritinei situacijai – pirmoji pagalba gerai, tačiau nereikėtų imtis saviveiklos be specialių žinių, jeigu vaikas susižalojo rimčiau. Reikia su vaiku aptarti saugaus elgesio namuose ir lauke taisykles. Ko gero, apie jas tėvai yra kalbėję, tačiau, kaip sakoma, kartojimas – išmokimo pagrindas. Galima kartu sukurti saugaus elgesio taisykles, surašyti ir pakabinti matomoje vietoje. Tikslinga išskirti: ko negalima ir ką galima daryti bei kaip elgtis nutikus nelaimei“.
  Vaiko teisių gynėja sako, kad paruošti vaikus visiems gyvenimo atvejams – sudėtinga, tačiau žaidimo forma ar rimtai (nelygu vaiko amžius) galima ir būtina aptarti, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju, pažvelgti, ar teisingai vaikas galvoja, pasiūlyti galimus variantus. „Kai apie tai bus kalbama dažnai, atsitikus įvykiui tikėtina, kad vaikas žinos kelis pasirinkimus. Svarbu akcentuoti, kad pagalbos saugiausia paprašyti netoliese esančių suaugusiųjų, be to, vaikai turi mobilius telefonus. Vaikui reikia paaiškinti, kad pagalbos dažnai jis savarankiškai negali suteikti dėl savo gebėjimų stokos, tad norėdamas išgelbėti skęstantį, nukrėstą elektros, apsinuodijusį, apalpusį ar patyrusį kitą sukrėtimą žmogų vaikas pirmiausiai turėtų skambinti pagalbos telefonu 112, kur specialistai jam patars, ką daryti, kol atvyks gelbėjimo komanda“, – sako psichologė.